Kelio į laisvę gairės:

Prisijungimas



Pradinis Eilės Eilės
Atejė rodou PDF Spausdinti El. paštas

 

Par daržus atejė rodou


Žaliuom, žydinčiuom, kvepuntiuom pėivuom

Vasarelė nubiega basa.

Pamojava rugielis palinkės,

Sutrumpiejė dėinelė ėlga.

Auksa kėlėmo takus nukluojės

Atlingava rodou par daržus

Nešdams krežes ėr bolbės, ėr grybus,

Kad nebūtom nelaukts, įkyros.

No ėr kas, kad saulelė bešėlda

Kuožną dėiną sėlpniau ėr trumpiau.

Vobulielį, par vasarą šildyt’

Parnešk vakou, širdie bus šėlčiau.

Šaltas viejes atšvėlpusi žėima

Pu pusnim rodens auksą kavuos.

Nebijuok vakų leistė į kėimą;

Tegul atšal,– pasėlgs šėlumuos.

Tep ėr rek, kad iš maža išmuoktom

Laukt’ su džiugesio ryta aušruos.

Ėr laimings, dėinuos darbus nuveikės

Apmąstytom rytuojaus planus.

Kumet sausiou atejos su speigas

Mede snėigėnuom, zyliem žydies,

Tegu šaltis rauduonėn mums žondus,

Bet neleiskem paliestė širdies.

Ėr vasarie, nors pūgas dar ūbaus,

Bet saulelė onksčiau vės tekies.

Mes žėnuosem – kėilelė parliekus'

Išvadous viel srovelė versmies.


Untuons Jokubavičios

Raine, 1999.11.08.