Kelio į laisvę gairės:

Prisijungimas



Pradinis Lietuvos tiltas
Lietuvos tiltas PDF Spausdinti El. paštas

 

Lietuvos tiltas

Artėja Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio jubiliejus.

2017 metais Klaipėda žada būti Lietuvos kultūros sostine.

Be to Klaipėda lyg ir pretenduoja būti metų Europos kultūros sostine.

Dar viena mano manymu didelė proga – už tai, ką mes pasiekėme per praėjusį laisvą Lietuvos šimtmečio ketvirtį, mes turime labai būti dėkingi Europos sąjungai. Ir ne tik už ES mums skirtus Lietuvos atstatymui pinigus, bet ir už tą moralinį palaikymą, už gerą kolektyvinį pakilumą, kuris padėjo mums savyje vaduotis iš buvusios ilgalaikės okupacijos.

2019 metais minėsime „Baltijos kelio“ 30-metį.

2017 metais sueis 470 metų nuo pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo Katekizmo išleidimo Mažojoje Lietuvoje.

2018 metais bus jau 95m, kai Klaipėdos kraštas prisijungė prie Lietuvos.

Taigi, visoms toms (o gal ir ne tik toms) progoms tinkamai pažymėti, siūlau mums drauge įgyvendinti perspektyvų projektą. Jo įgyvendinimą pastebėtų visas pasaulis. Jis padėtų mums visiems susitelkti, prisidėti prie bendros kūrybos, o tai didelis, mums visiems svarbus dalykas, įgalinantis pakilti iš vidinės vergystės, kaltinimų, susipriešinimo, fobijų pogrindžio.

Negana to, galima viską organizuoti taip, kad to projekto įgyvendinimas dar greičiau ir plačiau nuskambėtų per pasaulį ir mūsų valstybei beveik nieko nekainuotų, o naudos duotų labai daug. To projekto įgyvendinimas turėtų stiprų teigiamą poveikį visai Kuršių  Neringai, jos gyventojams ir svečiams.


Tiltas per Kuršių Marias

(pėstiesiems ir dviratininkams)



1pav.



2pav.



3pav.



4pav.


Tiltas virš Kuršių Marių

Ginčijamasi dėl tilto ar tunelio į Kuršių Neringą; reikalingas jis ar ne. Vieniems jis žada per didelį automobilių srautą, kitiems geresnį susisiekimą, dar kitiems privalumus ar gal atvirkščiai sunkumus vystant verslą...

Siūlau tarpinį variantą.

Tai būtų pėsčiųjų ir dviračių tiltas. Gal geriausia būtų daryti tiltą dviejų aukštų; viename pėstieji, kitame dviratininkai. Tiltą siūlyčiau statyti už Kiaulės nugaros, panašiai už Kairių gatvės vingio link Alksnynės.

Toks tiltas turėtų daugiau pliusų ir mažiau minusų, nei kiti variantai.

Žmonės, atvažiavę į Kuršių Neringą dviračiais ten pakeliautų ekologišku transportu (aišku, reikėtų kiek išvystyti dviračių takų tinklą), bet neužkimštų vietinių gatvių, kelių automobiliais, neterštų gamtos.

Pėstieji išeitų pasižvalgyti virš Kuršmarių iš ~ 50m – 100m aukščio. Nueitų iki viduryje tilto stovinčio apžvalgos bokšto, pasidžiaugtų mariomis, krantais, jachtomis ir žuvėdromis. Užsuktų į tame pačiame bokšte esantį restoraną ar kavinę (kurių ten sutilptų ne viena), biliardinę, koncertų ar kino salę... pailsėtų, pasivaišintų. Dalis po to patrauktų atgal į Klaipėdą, prie savo krante paliktų automobilių, dalis gal tęstų žygį į Smiltynę ar Juodkrantę, pasinaudodami vietiniu visuomeniniu transportu.

Bokštą tilto viduryje būtų gerai pastatyti gana aukštą, gal kokių 150m virš vandens. Jį būtų galima stilizuotai „įvilkti“ į lietuvių pasakų herojės, tarkime milžinės Neringos ar gal dar patogiau ir paprasčiau Eglės – žalčių karalienės rūbą. Eglės kasos galėtų būti laipteliais į jachtų prieplauką, prie vandens ir pan.

Gal dar paprastesnis ir nemažiau patrauklus būtų Jūratės gintaro pilies variantas.

Su laiku toks tiltas taptų Lietuvos įžymybe, dideliu traukos centru. Tai paskatintų sutvarkyti, tvarkingai, saikingai užstatyti Kuršmarių pakrantėje dabar esančius išdegusius nepatrauklius plotus. Taip pat pagyvėtų ir Klaipėdos pietinis galas.

Susisiekimas patogus, dar neužstatyta, tad yra vietos ir automobilių stovėjimo aikštelėms, ir ~ kempingui, ir miestinio autobuso stotelei, o gal ir papildomiems pramogų objektams...

Manau, kad tikrai atsirastų verslininkų, kurie norėtų investuoti į tokį objektą.

Tikiu, kad būtų galima tam gauti ir kokio ES fondo paramą.

Tik derėtų priimti kiek atlaidesnius, patrauklesnius reikalavimus tų pakrančių užstatymui. Galima labai konkrečiai apibrėžti ribas, kiek norime vietos skirti šio objekto vystymui ir tai nesukeltų niekam didelio galvos skausmo, su laiku turėtume vos ne savo lietuvišką „Eifelio bokštą“. Vėliau ten gal galėtų atsirasti ir milžinė Neringa, gal ir Naglis, Eglė ar kokios raganikės...

–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

O dabar plačiau apie šio projekto įgyvendinimo galimus variantus

1. Gerai būtų per masinės informavimo priemones kuo plačiau ištransliuoti žinią apie šį projektą. Paprašyti Lietuvos gyventojus prisidėti prie jo įgyvendinimo. Būtų galima tai padaryti ir per telefono skambučius ar žinutes aukojant po vieną ar keletą eurų. Kas gali ir nori prisidėti didesne suma, pervestų pinigus į paskelbtą sąskaitą.

2. Sukurti projektą ir gauti ES fondų dalinę paramą projekto įgyvendinimui.

3. Paskelbti apie mūsų projektą visoje ES, akcentuojant, kad jis skirtas įamžinti lietuvių dėkingumą visoms ES valstybėms ir visiems gyventojams už paramą, palaikymą. Pasiūlyti kiekvienai ES narei pastatyti po vieną tilto atramą – bokštą, kuris šiame ES draugystės ir Lietuvos dėkingumo tilte prezentuos atitinkamą valstybę. Tame bokšte gali būti ir parodos, restoranai, kavinės, muziejai... pristatantys tos šalies kultūrą, pasiekimus, tradicijas...

Apriboti tik bokšto pagrindo užimamą plotą mariose, o į viršų... kiek kas nori ir išgali.

Labai tikėtina, kad kiekviena šalis panorėtų (gal ne iš karto), sudalyvauti šiame projekte. Jeigu kuri ir ilgiau neapsispręstų, tegul stato tos, kurios apsisprendė. Vietoje neapsisprendusių šalių bokštų pastatytume pigias, tvirtas santvarines atramas, kurias ir vėliau nebūtų sunku „aprengti“ ar net perstatyti.

Mums tokiu atveju liktų pastatyti vieną savo bokštą ir sumontuoti patį tiltą.

Tikiu, kad prie to noriai prisidėtų daugelis verslininkų.

Kalbėjau su keliais rimtais verslininkais. Jie pripažino, kad projektas tikrai perspektyvus. Patys irgi linkę prisidėti. Tik nelabai nori imtis viso organizacinio darbo, nes kalbėjau ne su klaipėdiečiais. Organizatoriaus, projekto koordinatoriaus vaidmens manau, kad geriau būtų imtis kam nors iš klaipėdiečių (o gal ir nebūtinai).

Tikiu, kad tikrai būtų verta įgyvendinti šį projektą ir mes tikrai galime tai padaryti!

Jei kils klausimų, rašykite Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai


Cituojant mūsų straipsnius prašome pateikti nuorodą į originalą.

http://aistis.eu


Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai