Žengiant į naują tūkstantmetį

Į naują amžių tuoj duris praversim.

Kas mūsų lauks ten, ko tikėtis galim?

Gal ten atrasim stebuklingą versmę,

O gal, kaip tik – už slenksčio viskam galas?

Ką pamatysime už šitų durų?

Atvert jas daugelis kartų svajojo.

Ko prisireiks tūkstantmety naujajam,

Ar kailinių šiltų, ar laivo Nojaus?

Kokių monetų reiktų pasiimti?

Ar auksas nepraras ten savo vertę?

Su kuo geriau senuosius palydėti,

Kurie draugai padės Naujų duris praverti?

Tvirtai žinokime – vertybės tikros

Visais laikais, visur išlieka brangios.

Vertingas žodis, nuoširdus ir geras,

Brangi širdis, kuri mylėti moka.

Tik pykčio nesineškime, nereikia.

Pigus taip pat ir melas, ir pavydas.

Neapsikraukim tuo, kas brolį žeidžia,–

Paimsime daugiau kas šildo, gydo.

Su šypsena į naują amžių ženkim,

Linksmai seniesiems atsisveikinant pamoję,

Visad su meile širdyje gyvenkim.

Laimingų Metų Jums ateinančių Naujųjų!

Antanas Jokubavičius

1999.12.20.