TAVO GYVENIMO TIKSLAS

Įsiskaitykite, atlikite viską, kas čia siūloma ir patys nustebsite, kiek daug energijos gali duoti gana paprasti dalykai.

Tikslas

Šis skyrius ne pasiskaitymui, o darbui. Atlikite tai, kas čia siūloma. Tai bus realūs žingsniai jūsų kelyje į tolesnį tobulėjimą. Nenumokite į tai ranka, neatidėkite ateičiai.

Jūsų gyvenimas per daug brangus, tad nesistenkite jį nugyventi pigiai.

Priėjote eilinę kryžkelę. Šį kartą labai prašau nebepasukti vergų keliu, o rinktis laisvo žmogaus, kūrėjo, Dievo sūnaus ar dukros vertą kelią.

–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

Nėra nė vieno milijonieriaus, kuris būtų uždirbęs pinigus be apgalvoto veiksmų plano. Atsiminkite, kad turtas ne pinigų ar nuosavybės kaupimas – tai galia įgyvendinti jūsų tikslus. Tegu geriau pinigai dirba jums, nei jūs visada dirbsite dėl pinigų. Siekite tikslo pagal gerai parengtą veiksmų planą, negalvodami apie nesėkmę ar pralaimėjimą. Juk jei nežinote, ko ieškote, kaip atrasite?

Eidamas nesustoki, akmenėliu pavirsi…

Sveikinu tave, mielas drauge, su tuo, kad tu turi galimybę pragyventi dar vieną savo gyvenimo dieną laisvai, turiningai ir laimingai – pragyventi dar vieną dieną taip, kaip tu nori!

Tačiau jeigu tavo vakarykštė diena praėjo ne taip, kaip norėjai ir turi abejonių dėl šiandienos sėkmingos baigties, tada sveikinu su galimybe pakeisti tai, ką tu nori pakeisti.

Tu, kaip ir kiekvienas kitas mūsų Žemės gyventojas, tik tu pats, kiekvieną rytą, kiekvienoje kryžkelėje renkiesi kuriuo keliu eiti:

Tu gali rinktis mažiau galvoti, vengti atsakomybės, mažiau rizikuoti, siekti mažesnių tikslų, mažiau turėti. Jeigu tu renkiesi tokį kelią, gali būti garantuotas, kad jame niekada nebūsi vienas, net nebūsi mažuma. Šiuo keliu eina vergai, kurie nenori mąstyti apie gyvenimo prasmę, apie tai, kodėl dabar daro tai, ką daro. Jiems nereikia planuoti, ką veiks rytoj. Už juos viskas suplanuota, apgalvota, jiems reikia tik vykdyti paliepimus. Jiems niekada dėl savo sunkumų ir nesėkmių neteks kaltinti savęs, nes jie nieko nesprendžia. Jie visada turės ką kaltinti, turės ant ko pykti, nes jie renkasi labiau sumintą, todėl iš pirmo žvilgsnio lyg ir lengvesnį kelią.

Tu gali rinktis ir kitą kelią – daugiau imtis atsakomybės, daugiau veikti savarankiškai, daugiau turėti laisvo laiko, daugiau turėti visko, ko nori, būti kasdien vis didesniu, vertesniu dar didesnių gėrybių.

Tik tu renkiesi delsti ar veikti, būti auka, vergu ar laisvu žmogumi, būti mažesniu ar didesniu.

Ir nereikia stengtis užsimerkti, nusisukti nuo asmeninės atsakomybės už savo ir savo vaikų gyvenimą. Niekas nieko iš anksto nenulėmė ir nenusprendė. Visa tai, kas vyksta tavo gyvenime, kaip tu gyveni, ką turi – tai rezultatas daugybės tavo kasdieninių sąmoningų ir nesąmoningų pasirinkimų.

Tai, ką tu turi šiandien, kaip gyveni, kas esi, priklauso nuo to, ką TU VEIKEI VAKAR. O tai, ką tu turėsi ir kas tu būsi rytoj, priklausys nuo to, ką tu veiki dabar.

Tu tikrai negali pataisyti, pagerinti savo praeities, bet savo ateitį tu gali kurti tokią, kokią ją nori matyti! Viskas priklauso tik nuo to, ką tu renkiesi dabar!

Kodėl kalbu apie tikslus?

Todėl, kad mačiau, kaip gyvena vergai ir kaip laisvi žmonės.

*   *   *

Kartą mačiau baisią viziją iš netolimos ateities, kurią pakeisti mes dar turime galimybių. Tylėti NEBEGALIU.

» Eilė žmonių prie bilietų, leidžiančių patekti prie ežero. 1Lt už valandą. Vanduo ežere rusvo atspalvio, murzinas, negyvas. Jokios gyvybės, jokio vabalėlio. Vaikai, kurie nematę gamtoje kitokio vandens, dar drįsta jame maudytis. Danguje grėsmingas tamsus, rudas debesis. Atrodo baisiai!

Kai kurie paaugliai net nebeina prie ežero, neįdomu. Jiems įdomiau stumdytis prie technikos, prie mechanizmo, kuris, įmetus į jį monetas, pažymi ant bilieto, iki kurios valandos galėsi būti prie ežero. Iš kur jie išmoks meilės gamtai? Iš dvokiančio ežero? Iš murzino, be jokios augmenijos pakrantės smėlio? Ar gal iš grėsmingo, neaišku kokiais nuodais greit prapliupsiančio debesies?

Ateitis kreipiasi į mus grėsmingu balsu. O ką apie tai kalba praeitis?… Prieš tūkstančius metų buvęs turtingiausias Babilono miestas, keturaukščiai pasakiški Semiramidės sodai. Viršutinio aukšto medžiai žydėjo virš šimto metrų aukštyje! Aplinkui dykumos. Vergai ištisą parą nešė sodų laistymui vandenį... Tų sodų seniai nebėra. Ar daug kas rytoj galės įsirengti nors 10 kartų mažesnius ir 1000 kartų pigesnius sodus prie savo namų, jei rimtai nepasistengsim ir sulauksim mano matytos ateities?

Man teko braidyti po juodą nuo suodžių sniegą St. Peterburge ir Maskvoje, valandomis stovėti užsikimšusiose autostradose prie Amsterdamo ir Berlyno. Basas vaikščiojau po murziną Harlemo paplūdimio smėlį, mačiau betone įrėmintas palmes Barselonoje. Teko gerti iš butelio švaraus, bet negyvo vandens, už kurį mokėjau brangiau nei už vyną… Nesižavėkite mirusių medžių sąskaita blizgančiais miestais.

Telšiuose turgaus aikštė sutvarkyta gražiai, bet vietos medžiams nebeliko net ten, kur jie visai netrukdytų...

Vaikus augina, auklėja svetimi žmonės. Tėvai atskirai, kiekvienas savo darbuose. Retai susitinka tarpusavyje, retai temato vaikus. Ar mokės mylėti žmogus, išaugęs be meilės?

Prieš 100 metų vienas turtingas bajoras atliko bandymą: surinko iš aplinkinių kaimų šeimų 200 kūdikių, skyrė jiems labai gerą priežiūrą, maistą. Vaikai buvo viskuo idealiai aprūpinti, vos sušlapus, auklės keisdavo vystyklus, prižiūrėdavo. Tik visoms auklėms buvo griežtai uždrausta vaikus myluoti, glamonėti.

Iš 200 vaikų neišgyveno nė vienas! Ar gali vaikų darželiuose auklėtojos taip mylėti 20 svetimų vaikų, kaip namie mama vieną, du ar tris savus? Tiesa, dauguma jų nemiršta, išgyvena, bet ar jie užauga laimingi? Ar moka dalintis laime, meile su kitais?

Pensininkai sėdi prie kompiuterių, bėga į susitikimus su politikais. Ar nebūtų geriau, jei tuo metu jie iškylautų gamtoje su vaikaičiais, mokytų juos mylėti gamtą, pažinti medžius, grybus, žoleles. Jūs dar gydotės žolelėmis, jūsų bočiai gydėsi vien žolelėmis, ar neteks jūsų vaikaičiams ieškoti išsigelbėjimo vien tabletėse?...

Globalus mąstymas; paklauskit žymių politikų, kuo jie rūpinasi, kas jiems neduoda ramybės? Kiekvienas susirūpinęs savo rajono, šalies, žmonijos likimu... Bušas paskelbė apie žmonių skrydžiui į Marsą pasiruošimo programą... Ką tai duos žmonijai? Milijardai dolerių išlaidų, miškai paversti kasyklomis, kosmodromų dykynėmis, žemė užnuodyta atradinėjant, kuriant tam reikalingas superatsparias, superbrangias medžiagas, technologijas... Ar tikrai tai taip svarbu žmonijai?

Ir ką mums reiškia „lokalus“ mąstymas? Mano kiemas švarus, gražiai žydi mūsų sodas, mūsų šeima neteršia aplinkos nei nuodais, nei blogomis mintimis... Jeigu visi taip! Sužydės mūsų Žemelė. Turės ką gerti ir kur maudytis ne tik mūsų vaikai, bet ir vaikaičiai. Ar tai ne svarbiau už dviejų-trijų žmonių skrydį į Marsą?

Tušti žodžiai tų, kurie kalba, kad rūpinasi miestu, tauta, šalimi, žmonija, bet nesusitvarko su savo šeima, neišsišluoja savo kiemo... Didžiausios pagarbos vertas tik tas, kuris savo gerais darbais puošia aplinką, savo geru žodžiu ir pavyzdžiu moko aplinkinius.

Kiekvienas žmogus pats asmeniškai atsako už gyvybę Žemėje, bet pasirūpinti jis turi pirmiausia ta žeme, kuri po jo kojomis. Neveltui sakoma, kad viena sėklelė gali paversti visą planetą žydinčia, vienas žmogus – išmintinga ir mylinčia.

Nepamirškime, kad purvą apie mus sukuria tas purvas, kuris yra mumyse.

Jei žmogus neturi tikslo, jo gyvenimas beprasmis. Manau, kad kiekvienas pažįstate ne vieną, gyvenantį tik tam, kad pavalgytų, pailsėtų, pasilinksmintų... Kokia tada gyvenimo prasmė? Tokio gyvenimo paseka – alkoholizmas, narkomanija, depresija, savižudybės...

Kitoks gyvenimas tų, kurie valgo ir ilsisi tam, kad gyventų, siektų užsibrėžtų tikslų. Geriausia, kada žmonės numato sau artimus ir tolimesnius tikslus.

Kai žmogus turi tikslą, artėjant prie jo atsiveria vis nauji horizontai, kaip ir einant keliu. Užkopei ant kalvelės, atsiveria tolimesnis kraštovaizdis, kurio niekada nepamatys tas, kuris nežengia į priekį.

Žinoma, paprasčiau yra daryti tai, kas įprasta. Tačiau tokiu atveju ir rezultatas bus įprastas. Kas tada belieka? Eiti kasdien į įprastą darbą, nemąstant nei apie veiklos, nei apie paties gyvenimo prasmę? Bet jeigu nevilioja perspektyva likti įpročių vergu, jeigu nuo to jau bloga darosi, pats savęs nebeapkenti? Jeigu norisi ištrūkti iš to prakeikto voverės rato, jeigu dar yra troškimas GYVENTI ŽMOGAUS VERTĄ GYVENIMĄ, tada tenka imtis kitokios nei įprasta veiklos.

Tačiau, kad žmogus tikrai išdrįstų imtis kažko neįprasto, jis turi žinoti, KODĖL jis tai daro, kokio tikisi rezultato, ko siekia.

Teisus buvo Lao Czi sakydamas, kad “veiklą reikia pradėti nuo to, ko dar nėra”.

Jei tu pagrindinį savo dėmesį skiri dideliems dalykams, dideliems tikslams, tai tos, dabar atrodančios didelės ir neįveikiamos problemos, pasidaro žymiai smulkesnės ir paprastesnės. Ir paprasčiausiai daugiau nesuki dėl jų galvos.

Turėk didelį tikslą, žymiai didesnį už save. Ir tada tau nebeliks laiko smulkmenoms. Tavo tikslai ir troškimai

Kviesdamas bendradarbiauti, į verslą žmones, turi jiems padėti išsiaiškinti ko jie nori, nusistatyti tikslus ir troškimus. Žinodamas jų troškimus, tu galėsi pristatyti verslą, atitinkantį tuos faktorius, kurie JIEMS patys svarbiausi.

Bet kokio dalyko įvaldymas 90% priklauso nuo to, KODĖL? ir tik 10% nuo to Kaip?

Dažnai žmonės sutapatina savo tikslus su laukiamu rezultatu. Žiūrėkime į tikslą, kaip į tam tikrą pripažinimą. Bet save vertinkim ne pagal tai, ko iš mūsų laukia, ar ką pasiekė kiti, bet vertinkim save pagal savo matą: kuo aš noriu būti ir ko aš siekiu.

Galima sakyti, kad tikslo pasiekimas – tai savęs įtvirtinimas, – pripažinimas, kad aš teisingame kelyje į tai, kuo aš noriu tapti, arba kad aš teisingame, taip vadinamame meistriškumo kelyje.

_________________

O dabar atlikime puikų pratimą. Tam reikia užrašų knygelės, rašiklio ir ramios vietelės penkiolikai minučių.

Reikia atsakyti į tris klausimus.

Atsipalaiduokit, ir duokit laisvai tekėti jūsų mintims.

Nesukite galvos dėl to, ką parašysite, tiesiog rašykite tai, kas ateis į galvą. Jokių sąlygų, jokių apribojimų. Tegu jūsų mintys laisvai išsilieja popieriuje.

Ką aš veikčiau, jeigu:

1) nereikėtų dirbti, kad užsidirbčiau sau pragyvenimui? (kuo labiausiai norėčiau užsiimti?)

2) gaučiau milijoną eurų? Užmirškite apie pragyvenimą. Kalbam apie didelius pinigus. Aš noriu, kad jūs pagalvotumėt, ką iš tikrųjų labiausiai jūs norėtumėte nuveikti.

3) sužinočiau, kad man liko gyventi šeši mėnesiai? Ką aš veikčiau likusius pusę metų (kalbama apie 6 mėn. normalios sveikatos…). Tiesiog įsivaizduokite, kad dabar sužinojote, jums išpranašavo neklystantis pranašas, kad už pusės metų mirsite.

___________________

Kai jūs užbaigsite šį puikų pratimą, skirkite sau truputį laiko ir ramybės, ir po to įdėmiai perskaitykite savo atsakymus. Nesvarbu, kad kažkas atrodys juokinga, gal neįtikėtina.

Tiesiog dabar reikėtų paklausti savęs:

– Jei aš turėčiau tai, ar veikčiau tai, ką tai man duotų ?

Galbūt, tą klausimą reikėtų sau užduoti ne vieną kartą. Bet kiekvieną kartą, atsakydami į šį klausimą jūs per žingsnelį priartėsite prie savo atsakymo esmės. Kada jūs nebegalėsit niekaip kitaip atsakyti į šį klausimą, tada būsit pasiekę tikrąją atsakymo esmę. Po to nebeužduokit sau tokių klausimų, o surastą atsakymą, jei jis jums patinka, priimkit visa širdimi.

Tas pratimas, tos popieriuje išdėstytos svajonės, tai raktas į jūsų TIKRĄJĮ GYVENIMO TIKSLĄ.

Žmogus yra tai, ką jis mąsto. Geriausia galimybė sukoncentruoti jūsų mintis – užrašyti jas. Užrašydami jūs užfiksuojat žodžius ir savo pasąmonėje, kuri juos traktuos kaip jau įvykusį faktą. Taigi užrašydami savo gyvenimo tikslą, jūs jau užprogramuojat pasąmonę veikti to tikslo įgyvendinimo linkme.

Prieš jums imantis rašyti gyvenimo tikslus, aš noriu pateikti ištrauką iš savo gyvenimo tikslo.

––>  Mano gyvenimo tikslas ===================

Tarnauti visiems, kuriems reikia palaikymo jų kelyje į vystymąsi ir tobulėjimą. Būti įrankiu Dievo rankose, padedančiu tiems, kurie prašo Jo pagalbos. Aš įsipareigoju tuose reikaluose kaip priemone naudotis susivienijimu su jais ir užuojauta jiems. Aš darau tai su meile, tuo padėdamas kitiems turtėti, kad pats būčiau laimingas ir augčiau kaip asmenybė.

Viskas, ką aš darau turi derintis su mano gyvenimo tikslu.

Aš žinau, kad aistringai siekdamas savo gyvenimo tikslo aš pats augsiu, o augant man, augs ir mano gyvenimo tikslas. Bet aš pastoviai eisiu į jį. Siekdamas savo tikslo aš galėsiu daugiau pasiekti, daugiau nuveikti tiek sau, tiek kitiems ir žymiai daugiau negu bet kada iki šiol.

Gyvenimo tikslas yra tai, kuo aš noriu būti ir kuo aš noriu gyventi…

Aišku, esu aš surašęs ir konkrečius tarpinius tikslus, kada ką aš noriu turėti, kur būti, kaip gyventi. Vienu iš svarbiausių mano gyvenimo tikslų tapo „Aisčio“ vizijos įgyvendinimas. Nenoriu jūsų įrėminti primestuose siekiuose, įpiršti jums savo troškimų, todėl neįvardintus tarpinius savo gyvenimo tikslus kol kas nutylėsiu.

Paskirkite sau pakankamai laiko ir užrašykite savo gyvenimo tikslą. Pasistenkite kuo tiksliau ir aiškiau jį suformuluoti. Bet svarbiausia – padarykite tai nedelsdami.

Kai jūs tai padarysite, pasijausite, lyg pralaužę užtvanką, kuri iki šiol laikė uždariusi jūsų kuriamąją energiją, ir dabar tos energijos srautas nekliudomai veržiasi į jūsų gyvenimą. Ta energija tai aistra.

Gyvenimo tikslas – tai kuras, kuriuo kūrenama aistros ugnis. Žymiausių pasaulio žmonių gyvenimuose labai ryški ta aistros ugnis. Be to, daugiausiai gero spėjusiems per savo gyvenimą nuveikti žmonėms būdinga dar viena savybė – jų tikslai buvo svarbesni už patį gyvenimą.

Kol nėra šimtaprocentinio atsidavimo gyvenimo tikslui, visada yra abejonės, yra galimybė žengti atgal. Gete yra parašęs nuostabias eilutes: “Tai, ką tu visada gali daryti arba tai, ką tu svajoji padaryti, – daryk! Drąsa turi genialumą, valdžią ir stebuklingą jėgą”.

Sena kinų patarlė byloja: “Tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio”. Reikia numatyti tarpinius tikslus, kurių pasiekimas įkvepia naujų jėgų.

Svarbiausia ne tai, ką jūs nuveikėte, bet – kokiu jūs tapote.

Sėkmingu ir stipriu tampa žmogus, kuris kelia sau tikslus ir juos įgyvendina, kuris vis labiau kursto savyje aistrą, padedančią nesibaigiančiame kelyje į gyvenimo tikslą. Toks žmogus gali uždegti ir kitus.

Daugiausiai gyvenime pasiekia tie žmonės, kurių gyvenimo tikslas visada tampriai susijęs su pastangomis padėti kitiems ir uždegti juos.

Jūsų gyvenimo tikslai – tai kelio ženklai, kuriais vadovaudamiesi jūs einate gyvenimo keliu, pats TAPDAMAS GYVENIMO TIKSLU. Gyvenimo tikslas – tai švyturys, kuris apšviečia jūsų gyvenimo kelią ir padeda nuo jo nenuklysti.

Turėdami aiškiai suformuluotą gyvenimo tikslą, jūs visada žinosite, kokie sprendimai tarnauja jūsų gyvenimo tikslui ir kokie su juo nesiderina.

MLM – tai puiki aplinka, kurioje jūs, padėdami kitiems jų kelyje į sėkmę, patys dosniai apdovanojami už tai, kad jūs esate tokie, kokie esate.

O dabar reikia užduoti sau dar vieną labai svarbų klausimą: Ar tas verslas, jo strategija ir žmonės, tie produktai ir tas marketingo planas yra tikrai geriausia priemonė, palaikanti mane gyvenimo kelyje ir užtikrinanti greičiausią judėjimą link gyvenimo tikslo?

Atsakyti reikia tik “TAIP”, arba “NE”. Atsakymas “galbūt…” – netinka.

Jeigu jūsų atsakymas “ne”, tai tikrai nereikia jums toliau užsiimti šiuo verslu, nes nuo to nebus geriau nei jums, nei jūsų žmonėms. Vartokite šiuos ekologiškus, aukščiausios kokybės produktus. Taip mažiau nuodysite save, savo šeimą, aplinką, o verslas... Jūs paprasčiausiai nepadarysite to, kas būtina, be 100%-tinio atsidavimo jūs negalėsite generuoti kuriamosios energijos ir perduoti jos kitiems. Taigi atsakykite į šį klausimą, kad be reikalo neeikvotumėte savo brangaus laiko ir jėgų.

Jei jūs atsakėte į šį klausimą “TAIP”, tai puiku. Tai reiškia, kad mano verslas MLM sistemoje, ta kompanija, tie jos produktai ir paslaugos, ta verslo idėja – tai puikiausia priemonė, kuri greičiausiai, ir tiesiausiu keliu ves mane į gyvenimo tikslą.

Jei tikrai jūs taip manote, tada aš noriu jus paklausti – kodėl nesiimti šio verslo su aistra ir 100% – tiniu atsidavimu?

Kodėl nepripažinti to, kad turite galimybę sutvarkyti savo gyvenimą taip, kaip norite, pragyventi jį pilnai, turtingai. Jeigu jūs galite skirti šiam verslui, kol kas, tik 8 valandas per savaitę, tai paskirkit kas savaitę 8 valandas aistringai, bekompromisinei veiklai su 100% – tiniu atsidavimu.

Nežinote ko imtis? Puiku! Aš jums padėsiu.

Ir kalba čia ne tik apie pinigus. Pinigai gali kompensuoti keletą veltui praleistų metų, bet… toli gražu ne viską. Tikrai ne viską!

Siekite savo gyvenimo tikslo – pinigai patys atsiras.

Susikoncentruokite tam, ką jūs norite turėti, ką daryti, ir kokiu jūs norite būti.

Užsibrėždami sau kiekvieną tarpinį tikslą, paklauskite savęs: “Jei aš pasieksiu šį tikslą, ką tai man duos? Ir vėl atsakinėkit sau į šį klausimą tol, kol išsiaiškinsite savo tikslo esmę.

O dabar stop!

Jau žinau, ką jūs sau mąstote: “Perskaitysiu viską iki galo, o vėliau, suradęs daugiau laisvo laiko, pabandysiu užsirašyti tuos savo tikslus”.

Miela sese, broli, labai tavęs prašau, pasiimk rašiklį, popieriaus, grįžk į skyrelį “Tavo tikslai ir troškimai” ir tikrai padaryk tai, kas čia sakoma. Jeigu neatlikai testo “Gyvenimo ratas”, pirmiausia grįžk prie jo.

Kai visa tai atliksi, tu pats pajusi, kaip tai svarbu. O jeigu žadi apsiriboti perskaitymu, geriau pasiimk kokį nuotykių romaną – maloniau praleisi pigias, pigaus gyvenimo valandas. Kodėl sakau “pigias”? Kaip gali įvertinti tai, ko nežinai nei paskirties, nei pritaikymo galimybių?

Įsivaizduok, kad iš pro šalį važiuojančio sunkvežimio tau po kojų nusirito iškritęs didelis maišas. Atrišęs pamatei, kad jis pilnas pinigų. Buvo jau subrėškę, tad nesuspėjai pamatyti nei mašinos numerio, nei modelio. Pinigai tau nežinomi, neaišku nei kokios šalies valiuta, nei tuo labiau jų vertė. Kol tu neišsiaiškinsi, kokie tai pinigai, koks jų kursas, kol nesuskaičiuosi, kiek ten jų, tu niekaip nežinosi, kokio lobio savininku tapai. Gal šio maišo tau išvis neverta nė imti, nes surasti, kur galėtum išsikeisti tuos pinigus į tinkamą valiutą tau kainuotų brangiau, nei jie verti. O gal jie verti tiek, kad tu visą likusį gyvenimą galėsi juos leisti, nesibaimindamas, kad gali pritrūkti.

Padaryk tai, ko prašau. O tada eikim toliau. Kitas skyrelis padės tau numatant artimus ir tolimesnius tarpinius tikslus. Padės geriau panaudoti jų teikiamą energiją.

Išlaisvinkit tikslų energiją

Ką apie tikslus mano bestselerių autorius, milijonierius Džimas Ronas?

[pagal knygą „7 laimės ir turtingumo siekimo strategijos]

Žmones motyvuojantys tikslai

Vieną rytą, praėjus dviem savaitėms po to, kai aš įsidarbinau misterio Šoafo kompanijoje, mes kartu su juo pusryčiavome. Kai pabaigiau valgyti savo kiaušinienės porciją, jis tarė:

– Džimai, duokite man žvilgtelėti į savo gyvenimo tikslų sąrašą, kad mes galėtume po to drauge juos apsvarstyti. Manau, kad tai visų geriausia, kuo aš galėčiau dabar tau padėti.

– Bet aš neturiu savo tikslų sąrašo, – pasakiau aš.

– Tu jį palikai automobilyje, ar kur nors namie?

– Ne, sere, aš iš viso neturiu tokio sąrašo.

Misteris Šoafas atsiduso. – Gerai, jaunuoli, atrodo, kad geriausiai būtų dabar to imtis.

Po to, žiūrėdamas man tiesiai į akis, jis tarė:

– Jeigu jūs neturite užsirašęs savo tikslų, aš galiu kelių šimtų dolerių tikslumu pasakyti kiek pinigų yra jūsų banko sąskaitoje.

Ir tikrai jis tiksliai atspėjo mano santaupų dydį. Tai man padarė didelį įspūdį.

Nustebęs aš paklausiau:

– Ar jūs manote, kad mano sąskaita būtų kitokia, jeigu aš turėčiau savo tikslų sąrašą?

– Be jokių abejonių, – tarė jis tvirtai.

Tą dieną aš pradėjau mokytis tikslų nustatymo meno. Iš visko, ko aš išmokau nuo tų atmintinų dienų, didžiausią įtaką mano gyvenime padarė tikslų nusistatymas. Kiekvienas mano gyvenimo aspektas – mano pasiekimai, mano pajamos, mano banko sąskaita, mano gyvenimo būdas, mano apdovanojimai, net mano paties asmenybė pasikeitė į gera.

Aš įsitikinęs, kad sugebėjimas nusistatyti tikslus, gali suvaidinti labai didelį vaidmenį jūsų gyvenime. Todėl aš tam skirsiu daug dėmesio. Kviečiu jus padatryti šiek tiek daugiau, nei perskaityti šiuos skyrius. Išsistudijuokite juos. O jeigu po ranka turėsite užrašus, bus dar geriau.

Svajonės jėga

Kiekvieno žmogaus gyvenimą įtakoja visa eilė faktorių. Vienas iš tokių faktorių – jus supanti aplinka. Kur mes gyvename, kokie mūsų tėvai, kokiose mokyklose mokomės, kas yra mūsų draugai. Kiekvienas iš šių faktorių daro mums atitinkamą įtaką.

Mus didele dalimi formuoja įvairūs įvykiai. Pavyzdžiui, karas gali visiškai pakeisti mūsų gyvenimą, mūsų jausmų pasaulį.

Mūsų turimos žinios ir jų trūkumas taip pat įtakoja mūsų gyvenimą. Didelę įtaką mūsų gyvenimui daro mūsų pastangų rezultatai. Priklausomai nuo mūsų sugebėjimo siekti norimų rezultatų, mes galime jausti pasididžiavimą ar atvirkščiai tuštumą.

Tačiau nė vienas iš šių išvardytų faktorių neturi tokios galios, kaip sugebėjimas svajoti. Svajonės – tai Mūsų geidžiamo gyvenimo projekcija. Jeigu mes leidžiame savo svajonėms „tempti“ mus pirmyn, jos išlaisvina tokią kuriamąją energiją, kuri gali nugalėti bet kokias kelyje į tikslą pasitaikančias kliūtis.

Tačiau norint, kad ši energija išsilaisvintų, mūsų svajonės turi būti tiksliai įvardintos. Neaiški ateitis neturi stiprios traukos. Norint tikrai realizuoti savo svajones, kad mūsų ateities planai mus trauktų pirmyn, mūsų svajonės turi būti aiškios ir konkrečios.

Mūsų santykiai su ateitimi gali būti dvejopi. Mes galime į ateitį žiūrėti su baime arba su laukimu, viltimi. Kaip manote, kiek žmonių su baime žiūri į ateitį?… Teisingai, dauguma.

Jūs pažįstate žmonių, kurie visą laiką rūpinasi dėl ateities. Kodėl jie tokie išgąsdinti? Todėl, kad jie nerado laiko suprojektuoti savo ateitį. Daugumoje atvejų jie stengiasi sulaukti kažkieno kito pritarimo savo veiklai. Gyvenimo eigoje jie perima kažkieno kito požiūrį į tai, kaip reikėtų gyventi. Todėl nenuostabu, kad jie visą laiką nerimauja, dairydamiesi aplink, ieškodami pritarimo viskam, ką jie daro.

Tie žmonės, kurie susiplanavo savo ateitį, žiūri į ją su viltimi. Jų suplanuota ateitis uždega juos. Jie mintyse mato savo ateitį. Ateitis užvaldo jų vaizduotę ir įgauna galingą traukos jėgą.

Konkrečių tikslų jėga

Svajonės – tai nepaprastas dalykas, tačiau vien svajoti nepakanka. Neužtenka vien turėti prieš akis puikų geidžiamo rezultato paveikslą. Norint pastatyti didelį, puikų pastatą, būtina turėti tikslų brėžinį, kuriame parodyta, kaip kloti pamatus, kokias statyti atramines konstrukcijas ir t.t. O tam būtini tikslai.

Konkretūs tikslai veikia kaip galingi magnetai. Jie traukia jus prie savęs. Kuo tiksliau jūs juos numatysite, įvardinsite, tuo geriau juos įsivaizduosite. Kuo atkakliau jų sieksite, tuo stipriau jie jus trauks. Ir patikėkite manimi, kada gyvenimo negandos grasina išmušti jus iš kelio į sėkmę, jums būtinas stiprus magnetas, traukiantis jus pirmyn.

Kad geriau suprastumėte tikslų svarbą, pažiūrėkite į didžiąją daugumą žmonių, kurie neturi iš viso jokių tikslų. Užuot užsiėmę savo gyvenimo planavimu, kūrimu, tie paklydėliai paprasčiausiai egzistuoja. Kiekvieną savo gyvenimo dieną jie kaunasi ekonominiame mūšyje dėl išgyvenimo, pirmenybę teikdami egzistavimui o ne tikroms vertybėms. Toro buvo teisus teigdamas: „Dauguma žmonių gyvena tylios nevilties gyvenimą“.

Priežastys

Misteris Šoafas man sakė:

– Džimai, aš nemanau, kad jūsų banko sąskaita tiksliai atspindi jūsų protinius sugebėjimus. (Kaip aš apsidžiaugiau tai išgirdęs!)

Jis tęsė:

– Aš manau, kad jūs apdovanotas neeiliniais talentais ir sugebėjimais, ir jūsų proto galimybės daug kartų didesnės už tas, kurias jūs parodėte savo gyvenime.

Pasirodo ir tai buvo tiesa: aš buvau protingesnis, nei tada maniau.

– Tai kodėl mano santaupos nedidėja? – paklausiau aš.

– Todėl, kad jūs turite mažai priežasčių to siekti, – atsakė mano draugas. Po to jis dar pridėjo:

– Jeigu jūs turėtumėte pakankamą motyvaciją, jūs galėtumėte nuveikti neįtikėtinus dalykus: jūs turite pakankamai proto, bet neturite pakankamai priežasčių.

Tikrai labai svarbi mintis – TURĖKITE PAKANKAMAI PRIEŽASČIŲ!

Tada aš padariau sau didelį atradimą: pirma būna priežastys, o po to sprendimai.

Atrodo gyvenimas turi paslaptingą savybę maskuoti sprendimus taip, kad jie būtų akivaizdūs tik tiems, kurie turi pakankamai įkvėpimo jų ieškoti,– tiems, kurie turi pakankamai priežasčių ieškojimui.

Kitaip sakant; kai jūs žinote ko norite, ir norite to pakankamai stipriai, tai jūs rasite būdą kaip tai gauti. Jūsų kelyje iškilusių problemų sprendimai taps jums matomi ir aiškūs.

O jeigu jūs turite būti turtingas? Jeigu kažkieno, ką jūs mylite, gyvenimas priklauso nuo jūsų galimybės suteikti jam pačią geriausią medicininę pagalbą?

Įsivaizduokite, kad jūs ką tik sužinojote apie knygą ar apie kasetę, kurioje paaiškinta, kaip galima praturtėti. Ar jūs ją nusipirktumėte? Aišku, kad jūs tai padarytumėte!

Kadangi jūs jau skaitote apie tai, kaip pasiekti sėkmę, neturėtų jums būti staigmena, kad yra daug gerų knygų ir kasečių, mokinančių tapti turtingu. Tačiau jeigu jums nebūtina tapti turtingu, tai tikriausiai jūs negaišite laiko tokių knygų skaitymui ir kasečių klausymui. Yra sena patarlė: „Būtinybė – išradimo motina“. Ji labai teisinga. Turėdami tai omeny visada pirma užsiimkite priežastimis, o tik po to sprendimais.

Dar apie tikslų nustatymą

Jeigu jūs dar to nepadarėte, tuoj pat pasiimkite savo užrašų knygelę ir darbo kalendorių. Aš noriu jus iš stebėtojo (skaitytojo) paversti dalyviu (rašytoju).

Namų darbas, kurį jums teks atlikti, truputį neįprastas, kadangi jums teks juo užsiimti visą gyvenimą. Užduoties tema – tikslai. Greitai jūs pamatysite, kad jie bus viso jūsų gyvenimo užsiėmimas – jie pastoviai augs ir keisis.

Kodėl jūs turite atlikti šią užduotį? Todėl, kad ją atlikdami jūs žengsite pirmuosius žingsnius į kūrimą tokio gyvenimo, apie kokį jūs visada svajojote, bet niekada netikėjote, kad jis gali tapti jums realybe. Pradedame. Kuo greičiau jūs pademonstruosite savo discipliną, tuo greičiau galėsite džiaugtis rezultatais. O kai tik pasirodys rezultatai, aš įsitikinęs, kad jums neteks gailėtis dėl to, kad teko atlikti tam tikrus darbus ir pademonstruoti discipliną.

Ilgalaikiai tikslai

Savo užrašų knygelėje, naujame lape parašykite ”Ilgalaikiai tikslai“

Dabar jūsų uždavinys – atsakyti į klausimą: „Ką aš noriu pasiekti per ateinančius metus, per du, per tris?“... Ir taip iki dešimties metų.

Kuo daugiau atskirų pasiekimų pozicijų sutalpinsite į galimai mažesnį laiko periodą, tuo geresni bus šio uždavinio atlikimo rezultatai. Uždavinio atlikimui reikėtų skirti 12-15 minučių. Per tą laiką pasistenkite užrašyti iki 50 skirtingų pozicijų.

Užduoties palengvinimui pasinaudokite šiais klausimais:

1. Ką aš noriu padaryti?

2. Kuo aš noriu būti?

3. Ką aš noriu pamatyti?

4. Ką aš noriu turėti?

5. Kur aš noriu nukeliauti?

6. Kuo aš norėčiau pasidalinti su kitais?

Turėdami omeny tuos 6 klausimus, atsakykite į pagrindinį klausimą: „Ko aš noriu, per ateinančius metus? Du? Tris?... Dešimt metų?

Leiskite laisvai lietis jūsų mintims. Nesistenkite nieko detalizuoti, tai jūs padarysite vėliau. Pavyzdžiui, jeigu jūs norite pilko Mersedeso, atitinkamos markės, su žydru salonu, paprasčiausiai parašykite Mersedes, ir eikite prie kito punkto.

Kai surašysite visą sąrašą, peržiūrėkite, ką parašėte.

Po to užrašykite, kiek metų, jūsų manymu, prireiks kiekvieno punkto įgyvendinimui.

Jeigu kažkokiam punktui prisireiks metų, rašykite ties juo „1“. Kam manysite, kad reikės trijų metų, rašykite „3“. Ties tais tikslais, kurių įgyvendinimui prisireiks 10 metų, rašykite „10“.

Dabar patikrinkite, kad jūsų tikslai būtų subalansuoti. Jeigu pamatysite, kad daugelio jūsų tikslų įgyvendinimui reikės 10 metų ir mažai tėra metinių tikslų, tai reiškia, kad jūs stengiatės neveikti šiandien, o stengiatės atidėlioti tikslų įgyvendinimą.

Taip pat, jeigu jūsų sąraše mažai ilgalaikių tikslų, tai reiškia, kad jūs dar ko gero neapsisprendėte, koks turėtų būti jūsų gyvenimas žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą.

Svarbiausia čia pasiekti ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų pusiausvyrą. (Truputį vėliau mes smulkiau panagrinėsime trumpalaikius tikslus. Tai tokie tikslai, kurių įgyvendinimui reikia mažiau nei metų laiko.)

Jūs truputį susižavėjote idėja turėti daug tikslų? O gal jūs priklausote tokiam žmonių tipui, kurie geriau jaučiasi, kai tam tikrą laiką susikaupia vieno tikslo įgyvendinimui?

Iš tikrųjų yra svarbių priežasčių, dėl kurių reikėtų numatyti sau daugiau tikslų, su skirtingais įgyvendinimo terminais. Be daugelio skirtingų tikslų jūs galite tapti auka tokios situacijos, kurioje atsidūrė kai kurie „Apolono“ programos astronautai.

Kai kurie iš jų, po skrydžio į Mėnulį turėjo rimtų emocinių problemų. Kodėl? Jeigu jūs pabūtumėt mėnulyje, tai ko dar didingesnio jūs galėtumėte siekti? Po ilgalaikių pasiruošimų, treniruočių, įsivaizdavimų, laukimo, skrydis į Mėnulį – didžiausias jų gyvenimo tikslas – įgyvendintas. Staiga jis tapo visos veiklos pabaiga, jų gyvenimo darbų finišu. Po to sekė depresija.

Įvertinus tą patirtį, kiti astronautai, po savo kosminių skrydžių tęsė treniruotes, ruošdamiesi kitiems stambiems projektams „ugnelės palaikymui“.

Laimė – tai slidi sąvoka. Manoma, kad geriausias būdas patirti gyvenimo džiaugsmą – tai pasiekus vieną tikslą, iš karto imtis kito įgyvendinimo. Ilgai sėdėti už sėkmės pokylio stalo pavojinga. Vienintelė galimybė gardžiuotis kitais patiekalais – tai likti sveiku ir alkanu.

Kai jau peržiūrėjote ir subalansavote savo tikslų sąrašą, pasirinkite po keturis kiekvienos laiko kategorijos tikslus. 1m; 3m; 5m; 10m. Kiekvienai iš šių kategorijų parašykite trumpą straipsnelį, kuriame atsispindėtų šie dalykai:

1. Detalus aprašymas to, ko jūs norite. Pavyzdžiui, jeigu tai materialus objektas, tai parašykite, koks jo aukštis, ilgis, kiek kainuoja, koks modelis, spalva ir pan. Jeigu tai pareigos ar verslas, kurį norite pradėti, tai detaliai aprašykite darbą, atlyginimą, pareigas, biudžetą, kuriuo jūs disponuosite, darbuotojų skaičių ir t.t.

2. Nurodykite priežastį, kodėl jūs norite tai pasiekti. Taip jūs lengvai nustatysite, ar tikrai rimtai jūs to norite, ar tai tik trumpalaikė fantazija. Jeigu jūs nesugebėsite nustatyti aiškios ir įtikinančios priežasties, kodėl jūs to norite, teks šį punktą priskirti kaprizų, o ne tikrų tikslų kategorijai ir pakeisti jį kažkuo kitu.

Jūs matote, kad tai, ko jūs norite yra galingas motyvatorius tik tokiu atveju, jeigu jį remia svarbi priežastis. Gali būti taip, kad kažkuris iš buvusių svarbių tikslų daugiau jūsų nebeįkvepia vien todėl, kad jūs nesugebate atrasti rimtos priežasties, kodėl jūs turėtumėte to siekti. Tai gerai. Tokio pagrindo būtinybė verčia jus mąstyti, tikslinti, peržiūrėti savo tikslus.

Kai nustatysite savo 16 tikslų, perrašykite juos ant atskiro popieriaus lapo ir persirašykite juos į darbo kalendorių. Visada nešiokitės juos su savimi, kad galėtumėte įsitikinti, jog jie jums vis dar tokie pat svarbūs ir jūs aktyviai veikiate juos realizuodami. Kaip galėjote pastebėti, tikslų nustatymas – tai ne vienkartinis uždavinys su konkrečiais rezultatais. Atvirkščiai, tai nenutrūkstamas procesas, besitęsiantis visą gyvenimą.

Trumpalaikiai tikslai

Trumpalaikiais tikslais aš laikau tokius, kurių įgyvendinimui reikia nuo vienos dienos iki vienų metų laiko. Nors šie tikslai savo apimtimi ir būtinumu yra kuklesni už ilgalaikius tikslus, tačiau pagal svarbą jie prilygsta ilgalaikiams tikslams. Laivo kapitonas gali laikytis tolimo reiso krypties, tačiau šiame kelyje yra visa eilė tarpinių uostų, į kuriuos jis turi užsukti, kad sėkmingai pasiektų galutinį punktą. Gal pasipildyti kuro, maisto atsargų ar pasiremontuoti audrų apgadintą laivą...

Kaip ir tolimajame plaukiojime, trumpalaikiai tikslai turi būti surišti su jūsų ilgalaikiais tikslais. Tačiau pirmenybę reikia teikti tiems tikslams, kuriuos galime pasiekti aiškiai suvokiamoje ateityje. Tokį tikslų tipą aš vadinu „tikrumo pamatu“, kadangi jų pasiekimas didina pasitikėjimą savimi, įkvepia norą eiti toliau. Sakykime, jūs atkakliai dirbate, sėdite iki išnaktų, atlikdami kažkokią trumpalaikę užduotį, ją atlikę jūs turite galimybę pasidžiaugti „pergale“ ir su nauju įkvėpimu tęsti kelionę į naujas pergales.

Štai kodėl aš taip užsispyręs prašau, kad jūs į savo kalendorių užrašytumėte savo trumpalaikius projektus. Kaip jūs tai apiforminsite – tai tik jūsų asmeninis reikalas. Jūs galite juos išdėlioti pagal įgyvendinimui reikalingus terminus: dienos, savaitės, mėnesiai. Galite juos išdėstyti kaip tarpinius punktus pakeliui į ilgalaikius tikslus.

Turėdami tokį sąrašą, jūs turite galimybę žymėti pliusiukais atskirų punktų įgyvendinimą. Ir kada jūs pasižymite savo kalendoriuje, kad kažkuris punktas jau įvykdytas, atraskite laiko atšvęsti šiam savo pasiekimui. Tas šventimas gali būti ramus gero pamąstymo pusvalandis, jei atlikta nedidelė užduotis, bet gali būti ir didelė dovana, kai pasiekimas to vertas. Bet kokiu atveju būtinai atraskite laiko pasidžiaugti savo pergalėmis. Tai jus įkvėps didesniems darbams.

Ragindamas jus paragauti svaiginančio sėkmės vyno, turiu duoti jums ir vieną mažiau populiarią rekomendaciją: NESĖKMES PADARYKITE NESKAUSMINGOMIS!

Jūs matote, kad mūsų augimą apsprendžia dviejų tipų patirtis: pergalės džiaugsmas ir nesėkmių kartėlis. Ir jeigu jūs ėmėtės kažkokio projekto įgyvendinimo, tačiau veltui iššvaistėte laiką, atraskite būdus, kaip atlyginti dėl savo tingumo patirtus praradimus. Jauskite atsakomybę tiek už pozityvius, tiek už negatyvius rezultatus.

Apsupkite save tokiais žmonėmis, kurie nenori taikstytis su jūsų aplaidumu. Nesijunkite prie patogios kompanijos. Eikite ten, kur dideli lūkesčiai, kur būtini teigiami rezultatai. Tai svarbi jūsų turto ir laimės siekimo strategijos dalis.

Nepastovumas

Aš noriu, kad jūs taptumėte sėkmingais! Būtent todėl aš truputį nerimauju. Žinau, kad dalis šiuos puslapius perskaičiusių žmonių tikrai nesiims atkakliai kelti sau tikslus ir juos tobulinti. Kodėl? Todėl, kad tai reikalauja laiko ir apmąstymų. Paradoksalu, tačiau dauguma žmonių atkakliai diena iš dienos dirba darbus, kurių jie nemėgsta, bet, paprašius atrasti laiko susiplanuoti savo ateitį, jie atsako: „Aš neturiu laiko“. Jie susitaiko su tuo, kad jų ateitis liks visiškai neaiški.

Žinau, kad dauguma žmonių nekurs savo planų, tačiau jūs neturėtumėte tapti tos daugumos dalimi. Jūs neturėtumėte vaikščioti laikydamas kišenėse špygas, susirūpinusiu veidu, tikėdamasis, kad reikalai savaime pagerės.

Nepriklausomai nuo to, suvokiate jūs tai ar ne, bet jūs esate vienas iš gyvenimo žaidimo žaidėjų. Ir patikėkite manimi, jeigu jūs neturite konkrečių tikslų, kuriuos jūs norėtumėte pasiekti, jūs niekada šiame gyvenime nepasižymėsite puikiu žaidimu. Nė vienas žiūrovas nemokės pinigų už galimybę pasižiūrėti žaidimą, kuriame niekas nepirmauja. Jeigu krepšininkas nežino, už kurią komandą jis žaidžia, jis mes į tą krepšį, kuris tuo momentu arčiau…

„Geras bičas“ kalba: „Jeigu jūs dirbate ten, kur ir aš, tai jūs namo iš darbo pareinate vėlai. Jums lieka laiko tik tam, kad truputį užvalgytumėt, pažiūrėtumėt televizorių, atsipalaiduotumėte ir eitumėt miegoti. Jūs negalite sėdėti iki pusiaunakčio ir planuoti, planuoti, PLANUOTI“. Ir tai kalba žmogus, kuris vėluoja susimokėti už buto šildymą. Jis geras darbininkas, nuoširdus darbininkas, sąžiningas darbininkas.

Bet aš pastebėjau, kad galima būti sąžiningu, atkakliai dirbti visą savo gyvenimą, tačiau vis tiek skursti, įklimpti skolose. Jūs turite tapti kažkuo daugiau, nei geru darbininku. Jūs turite tapti kažkuo daugiau, nei nuoširdžiu darbininku. Jūs turite tapti geru planuotoju. Jūs turite tapti geru savo tikslų žinovu.

Jeigu jūs užsirašėte savo tikslus, tai reiškia, kad jūs įsipareigojote augti, tai reiškia, kad jūsų ketinimai rimti. Jei norite, kad jūsų reikalai pagerėtų, jums reikia surimtėti. Jums nebūtina tapti niūriu, tačiau rimtu tapti reikia. Juk kiekvienas žmogus tikisi, kad jo reikalai pagerės. Tačiau kruopščiu planavimu nepagrįstos viltys gali tapti jums kančių šaltiniu. Biblijoje rašoma, kad „sena svajonė, netapusi realybe, verčia sielą kentėti“. Man pažįstama ši kančia.

Aš ilgai kentėjau dėl ligos, kuri vadinama pasyvia viltimi. Tai blogai. Vienintelis, dar blogesnis už pasyvią viltį dalykas yra laiminga pasyvi viltis. Tai toks atvejis, kai žmogui penkiasdešimt metų, jis nuskurdęs, tačiau vis dar šypsosi ir tikisi, kad reikalai savaime pasitaisys. → Čia tai jau tikrai ne kas. Surimtėkite. Užsirašykite savo tikslus. Mano patarimai patikrinti mano asmenine patirtimi.

Protingai naudokite savo laiką!

Sudarykite didelį savo darbų metams planą, kiek mažesnį artimiausiam mėnesiui, dar mažesnį savaitei ir visai mažą rytojaus dienai.

Ir jūs pamatysite, kaip stebuklingai keičiasi jūsų gyvenimas! Jis taps įdomus, pilnas malonių įvykių, o svarbiausia – prasmingas!

DĖMESIO!

Nedarykite vienos, kartais pasitaikančios klaidos. Kartais žmonės numato sau didelius, kilnius tikslus, ir mažesnius, tarpinius. Viskas logiška, teisinga, svarbu.

Dabar reikia įgyvendinti tai, kas suplanuota, numatyta. Žmogus stengiasi nugalėti aplankantį tingulį, prisiversdamas dirba, vargsta, siekia savo tikrai didelių ir svarbių tikslų. Jeigu taip, jis jau labai klysta. Taip “ariant” netoli ir iki depresijos.

Kodėl?

Ogi todėl, kad jo veikloje nėra “NORIU”.

Pasižiūrėkite į tuos varganus žmogelius, rytais besibūriuojančius Telšiuose prie laikrodžio. Jie čia ateina su tikslu. Vienintelis jų tikslas – kuo greičiau gauti išgerti. Jie neturi nė cento, jų pradinės pozicijos atrodo tikrai nepavydėtinos. Kuris iš jūsų ryžtumėtės bent pabandyti neturėdami nė cento, per kelias valandas “susiorganizuoti” pinigų kad ir gerai knygai?… Siaubas!… Nuo ko pradėti? Kaip išdrįsti?…

Tačiau tie vargani žmogeliai apie pietus jau šlaistosi įkaušę, patenkinę savo didžiausią troškimą. Būtent TROŠKIMĄ. Ir jiems negresia jokios depresijos.

Eina, kaulija pinigų, žmonės juos varo velniop. Na ir kas, kad pavarė? Na ir kas, kad velniop? Jie ir patys žino, kad eina būtent ten. Pavarė vienas, dešimtas… dvidešimtas… o kažkas vis tiek davė.

Gal ir labai didelio, labai kilnaus tikslo jūs siekiate, tačiau jeigu kelyje į jį tenka prievartauti save, jeigu jus link to tikslo netraukia nenumaldomas noras, kažkas čia jau negerai. Kuo dažniau skaitykite savo tikslus. Jie turi būti tokie, kad visada būtų noras jų siekti. Jus į priekį neturi stumti “reikia”, bet turi traukti “noriu”. Jeigu nėra troškimo, nėra traukos, peržiūrėkite savo tikslus, pakoreguokite, auginkite juos, pritaikykite prie savęs, kad jie visada būtų jūsų didžiausias troškimas. Priimkite savo tikslus širdimi, gyvenkite jais, tada nereikės savęs prievartauti veiklai.

Tai, kas daroma teisingai – daroma lengvai!

Jeigu savo tikslą suvokiam tik protu, tada jis mums sako reikia. Protu suvokiam, kad tai bus naudinga, reikia tai padaryti. “Reikia” mus varo pirmyn nežiūrint mūsų norų. Tai atima energiją.

Tačiau jeigu tikslą paverčiam troškimu, čia jau veikia jausmai, o jie daug galingesni už protą. Savo gyvenimo tikslu nepasirinkite pinigus, šlovę ar galią. Tokie ketinimai nuves klaidinga kryptimi ir galiausiai skaudžiai apvils! Jeigu numatysite sau tokius tikslus, kurių tikrai trokštate, jeigu visas kūnas degs tuo troškimu, tada turėsite tiek energijos, kad kelyje į tokį tikslą jūsų nesulaikys jokios kliūtys.

Ar nepervėlu?

(skyrelis pensininkams ir prijaučiantiems)

Vyresni dažnai sako, kad jau per vėlu svajoti, kurti planus, nusistatinėti gyvenimo tikslus...

Lyg ir nepatenkinti, kai pasakai, kad be tikslo nėra gyvenimo prasmės, kad tada belieka tik naikinti save (vieniems palengva, kitiems sparčiau)...

Niekaip nesutiksiu su tokiom mintim. Gavot duomenų pamąstymui,– apmąstykit, keiskit savo nuostatas, savo požiūrį į gyvenimą, savo supratimą apie gyvenimo prasmę...

Yra tokių dalykų, kuriuos vyresnis žmogus gali atlikti geriau nei jaunas ar pusamžis, pilnas jėgų žmogus...

O be to, kas, jei ne vyresnieji įkalė jauniems į galvas nuostatas, kad gyvenime reikia daug mokytis, sunkiai dirbti, norint kažko pasiekti? Atkakliai klaidinot savo vaikus, vaikaičius, įtikinot juos tom kažkieno jau seniai sugalvotom nesąmonėm, tai dabar – būkit geri, taisykit padėtį...

Kas jei ne jūs galite geriausiai tai padaryti?

Įsivaizduokite; radikulito, artrito, sklerozės... kamuojamas senis ar senė išmoksta gyventi lengvai, žaismingai, linksmai. Žaisdami, gerdami arbatą užsidirba pinigus, nebesiskundžia, kad sunkus gyvenimas, kad maža pensija, kad negeri daktarai, didelės eilės...

Ką jauni galvos tai matydami?...

Jeigu mano „nukvakęs“ bočius ar bobutė galėjo išmokti lengvai, linksmai gyventi, užsidirbti, stipriai pakeisti savo gyvenimą į gerąją pusę, tai man čia iš viso „zuikio dainos“...

Jei to paties bandau pamokyti pvz. aš jaunesnius už save, jie tuoj sako: „bepigu tau, tu turi daug patirties, moki kalbėti, tylėti, klausyti... tu turi pinigų, turtingų draugų, pažinčių...“

O va pamatytų pasikeitimus jūsų gyvenime, lengviau patikėtų savo dieviška prigimtimi, savo neribotomis galimybėmis...

Kuo rizikuojate jūs? Kažkas iš karto nesigaus, kažkas pasijuoks... „Na ko iš manęs senio tikėtis... cirozė, sklerozė...“ Kam ėmiausi?... O ką man daugiau veikti? Gyvas į žemę nelįsi...

Taip pradėjus eiti nors po truputį teisinga kryptimi, užsiėmus kūryba, o ne griovimu, atsiranda tikslas, gyvenimo prasmė... O ko reikia tikslo įgyvendinimui?... Laiko, sveikatos... – žiūrėk ir sveikata pradeda taisytis... (Ir aš visai nefantazuoju, jau turime labai konkre­čių to pavyzdžių).

Kiekvienas iš mūsų turim savo misiją šiame gyvenime atlikti. Mes stengėmės ją atlikti net gerai to nesuvokdami. Bet kai tik mes suvokiam savo aukščiausias užduotis, įsisąmoninam savo misiją,– mes tampame galingais stebukladariais, mūsų gyvenimas stipriai pajuda į priekį, mūsų galios išauga dešimteriopai, šimteriopai ir dar daugiau...

Nėra šioje Žemėje atsitiktinumų. Ne be reikalo, ne atsitiktinai kiekvienas iš mūsų gimėme būtent tiems tėvams, būtent toje vietoje, būtent tuo metu...

Labai svarbu duoti sau šansą, atpažinti savo svarbiausią pašaukimą, savo misiją, savo gyvenimo tikslą. Suvokęs tai žmogus nebeeikvoja savo galių smulkmenoms.

O svarbiausia – laisvė. Vergas – ir rojuje vergas. Kodėl jis vergas? Todėl, kad nori, kad kiti juo rūpintųsi, sukurtų jam gerą gyvenimą, guostų, gydytų, vertintų...

Su 10-mečiu sūnum kalbėjome apie laisvę... Mane nustebino sūnaus labai geras atsakymas į klausimą “kuo skiriasi laisvas žmogus nuo vergo?” Sūnaus pirma pasakyta mintis buvo: “vergai yra pikti”. Iš tiesų, juk vergai visada ieško kaltų dėl savo bėdų. Jie vis kažką kaltina, nes jie nesugeba patys prisiimti atsakomybės už savo šeimą, vaikus, galų gale už savo paties elgesį, gyvenimą. Jie laukia, kol kažkas užtikrins jų saugumą, gerą gyvenimą, bet jie bijo patys kažko imtis, bijo, kad nepasiseks ir tada kažkas galės juos apkaltinti. Jie bijo rizikuoti.

Rizika – laisvo žmogaus privilegija. Bet vergai nesupranta, kad labiausiai rizikuoja tas, kuris vengia rizikos, kuris laukia malonių iš kitų. O dabar pagalvokime; koks procentas yra laisvų žmonių mūsų mieloje Tėvynėje, ką tik ištrūkusioje iš ilgos vergovės. Drįstu teigti – labai mažas. Kur bepasisuksi – trūksta lyderių, trūksta vadovų. O geras vadovas, tikras lyderis gali būti tik laisvas žmogus.

Gal 95% žmonių – vergai, tai kas gali džiaugtis Tėvynei tapus laisva? Vergai laisvės bijo, jie jos nesuvokia. O tie 3-:-5 procentai tikrai laisvų žmonių puikiai žino, kad vergai nekenčia laisvų. Negi jie puls reklamuotis. Jei kas nors išaiškėjo, kad yra tikrai laisvas žmogus, tikras lyderis, tai jį būtinai apjuodins vergams pataikaujančios tokių pačių vergų valdomos masinės informavimo priemonės. Ką dabar turime? Garbingiausi Lietuvos žmonės apteršti, apšmeižti, sumaišyti su purvais, o ant pjedestalo keliamos menkystos. Vergas gali suprasti tik vergą. Jei jis kažkuo skundžiasi, nepatenkintas... visai savas. O laisvus žmones, turtingus (dvasiškai ir fiziškai) vergai visada laikė priešais, nors niekada nemokėjo be jų gyventi...

Svarbiausia – išlaisvinkime savo mintis, atsisakykime smurto, neapykantos, pavydo... ir pamatysime, kad gyvenimas kasdien tampa vis gražesnis. Išjunkit televizorių, numeskite laikraščius kuriuose daug neigiamos informacijos. Sakysite – kitokių nėra? Valio! Ir nereikia. Atsigręžkite į žmogų; brolį, sesę kaimyną. Raskite už ką jį verta mylėti. Juk mes visi vieninteliai ir nepakartojami gerojo Kūrėjo mylimi vaikai.

Būk drąsus ir Dievas tau padės!

Geriau mėginti ir patirti nesėkmę, nei išvis nieko nedaryti. Jei mėginsite ką nors daryti, jūs niekada nepatirsite visiško pralaimėjimo – blogiausiu atveju pasimokysite iš savo klaidų.

Didžiausias gyvenimo pavojus – niekuo nerizikuoti. Tik žmogus, kuris rizikuoja, yra laisvas.

Nekaltinkim laiko, kuriame gyvename, stengdamiesi apraminti savo sąžinę. Ne laikai kuria žmones, bet žmonės laikus. Laikai yra tokie, kokie yra žmonės. O žmonės yra tokie, kokias vystymosi sąlygas jie turėjo būdami kūdikiais ir vaikais, ar patikima meilės erdvė juos supo.

Mama, tėvas, palikę vaikus svetimų globai, skuba į kasdieninį darbą. Sekmadienį, vietoj šventės su šeima užsiima skalbimais, valymais… vėl nuvydami vaikus, “kad netrukdytų”. Užmirštam griežtus ir nedviprasmiškus šv. Rašto įspėjimo žodžius: “Ką tau padės, žmogau, jei tu ir visą pasaulį laimėtumei, o savo sielą nuskriaustumei ar pražudytumei?”

Šeima ir tik šeima yra nesiliaujanti gėrio arba blogio versmė. Šeima – taikos ir ramybės žemėje kūrėja ir palaikytoja arba griovėja. Šeima – tai lieptas tarp dangaus, žemės ir pragaro.

Štai dėl ko išsivysčiusios civilizacijos, dėl savo trumparegiškumo praradusios šeimą, supūva, išnyksta. Civilizacija gali laikytis tol, kol yra šeimų ne tik gimdančių ir auginančių individus, bet ir ugdančių pasauliui asmenybes.

Gyvenimo prasmė – tiesoje, džiaugsme ir meilėje.

Jeigu vaikai už kokių 20 metų paklaus: kodėl taip užteršėt, suluošinot gamtą? Kodėl nepalikot galimybės sveikiems augti mūsų vaikams? Ar pasiteisinsit, kad buvo nepalankios aplinkybės, energetinė priklausomybė nuo Rusijos, brangios dujos?... Kaip pasiteisinsit, kad įsileidot neatsakingus barbarus, dėl pinigo užnuodijusius mūsų vandenis?... Kaip pasiteisinsit, kad turėdami galimybę vartoti gerus, ekologiškai švarius buities produktus, atkakliai teršėte aplinką siaubingais surogatais? Kaip pasiteisinsit, kad užuot kartu su vaikais mokęsi pažinti, išmintingai veikti, mylėti išleidote juos už jūrų marių, leisdami jiems tapti geriau apmokamais, bet... vergais?

Ir pabaigai, laimingo gyvenimo receptas:

1. Turėk didelį kilnų tikslą ir atkakliai jo siek,

2. Pirmas prabilk geru žodžiu,

3. Nueik papildomą mylią.

* ...

Gal dar trumpai pakomentuosiu tą paskutinį, iš Biblijos paimtą punktą.

Aš jį suprantu kiek kitaip, nei dauguma mano girdėtų kunigų. Nebenoriu plėstis, įkyrėti, tad daug neaiškinsiu.

Esmė šio patarimo punkto būtų tokia, kad kasdien padaryk daugiau, nei iš tavęs tikimasi, daugiau nei užplanuota, daugiau nei reikalauja tas, kuris tau už tą darbą žada sumokėti.

Įprask taip daryti kasdien. Ir toks elgesys tikrai neliks nepastebėtas. Tai tau garantuos gerokai didesnę sėkmę, nei pats dabar tikiesi.

Padaryk tai ir rezultatai tikrai džiugins ne tik tave, bet ir tuos žmones, kurie aplink tave, kurie neabejingi.

Cituojant mūsų straipsnius prašome pateikti nuorodą į originalą.

http://aistis.eu

//