Rudens auksas

Jau ruduo, vėl klevai

Auksina miškus raudonai.

Atėjai taip staiga,

Tarytum pasakoj tokia laukta.

Pamačiau aš akis,

Mane jos traukė lyg

Sūkurys.

Nežinau ar tikrai

Pamilau aš jas, galbūt ir tikrai.

Pried.:

Kaip buvo gera naktį tą

Paskęst žvaigždžių šviesoj,

Paskęst akių tavų gelmėj

Tarytum jūroj.

Kaip buvo gera naktį tą

Klausyt kalbos širdžių

Ir tavo balso tarsi muzikos garsų.

Pasakyk man miela,

Kaip iš karto suradai

Tas stygas?

Jos suskambo taip švelniai

Ir nutvieskė spinduliais

Sielos gelmes.

Pamačiau aš akis,

Mane jos traukė lyg

Sūkurys.

Nežinau ar tikrai

Pamilau aš jas, turbūt jau tikrai.

Pried.:

//Studijų laikais (1972m) kambariokas – Vincas Lapėnas (šviesios atminties), pamokęs nemažai dainų groti gitara, kartais užgrodavo ir uždainuodavo lyg ir savo brolio kūrybos dainą, bet... turbūt mokėjo tik vieną posmelį, tad tiek ir teišmokau.

Melodija patiko, skambėjimas, tad šiek tiek „prašviesinau“ žinomus žodžius, toliau pridėjau truputį savo...

Kas gavosi? Spręskite patys.

Cituojant mus prašome pateikti nuorodą į originalą.

http://aistis.eu