Ūžia vėjas virš klevo šakų Spausdinti

 

Ūžia vėjas virš klevo šakų

(Lietuvių liaudies daina. Žodžiai „prašviesinti“)


Ūžia vėjas virš klevo šakų,

Baigė šviesos pirkelėse degti,

Apsigaubki manuoju švarku

Kaip tą pirmą laimingąją naktį.

Priedainis:

Daugel metų praskriejo kaip vėjas,

Mes laimingi, kad esam kartu.

Tavo juokas – sidabro varpeliai

Iš vaikystės ataidi sapnuos

Mes svajojam ir kuriam kartu,

Vien džiaugsmais mūsų dienos pražysta.

Ir žaliuojančių pievų taku

Bėgam saulėn linksmai, kaip vaikystėj.

Priedainis:

Kaip dažnai aš vaikystę sapnuoju,

Ligi šiolei jinai man šalia,

Apie ateitį drąsiai galvoju

Mintyse ji šviesi nupiešta.

Gęsta žvaigždės virš klevo šakų,

Saulė rausvina dangų rytuose,

Tavo žvilgsnį ir liną plaukų

Aš kaip rytmečio saulę nešiosiu.

Priedainis:

Pasitikti saulėtekio vėlei

Eisim pievų rasotais takais.

Ši dainelė gražiai suskambėjus

Glosto širdis jaunystės žiedais.


2012.03.11.

 


Cituojant mūsų straipsnius prašome pateikti nuorodą į originalą.

http://aistis.eu


Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai