Ačiū, Tėve!

Kai darbas tapo man sunkia našta,

Spalvas visas pilka užgožė kasdienybė,

Kažkas kūrybišką pakišo gerą mintį.

Esmė puiki jos, aiški ir suprantama:

Nuo veiksmo mintį skiria mažas žingsnis.

Išmokai skrist – padėk pakilti broliui,

Juk taip iš vergo tampama šeimininku...

Tik vienas žingsnis, bet kokia jo kaina!

Turėk svajonę didžią, ja tikėki, ją brangink,

Išpūsk krūtinę, atsistok prieš vėją

Ir drąsiai skrydžiui dideliam sparnus išskleisk.

Juk tiems, kurių mintis lėta, baili

Pro šalį pralekia gyvenimo geriausi šansai.

Gyvenimą jei nori nugyvent linksmai, lengvai

Neapsieisi be drąsos ir ryžto.

Bailiams... užuojautą tik galime pareikšt,

Kad nors trumpam pamirštų skausmą, pyktį.

Užtrauksim drąsiai skambią dainą iš širdies,

Ranka numoję į paniurėlių rimtumą.

Su šypsena ir su linksma daina

Kiekvieną mūšį mes lengvai laimėsim.

Po pergalių didžių, šaunioj puotoj

Su meile mokytojui savo padėkosim,

Vieninteliam, geriausiam savo Tėvui.

2004 m. spalio 7 d.

(Versta iš rusų kalbos. Autorius nežinomas)