Rodou

Kumet derlio pasidžiaugtum,

Jė rodens nebūto?

Kas pri židėnė sukvėisto,

Jė ne žėimuos pūgas?

Šalnas lapus nubočiava,

Kleva kap auksėne.

Žmuonys džiaugas derlio sava,

Skomb jau sutartėnės.

Paukšte šėlumuos ėiškuotė

Išliekė už jūrų,

Saulė mažiau besėruoda,

Atein dėinas niūrės.

Kap tėi šakale pu vėina

Nenuor kuknie degtė,

Tep ėr žmuogos pėlka dėina

Nuor draugų sutėktė.

Mes į krūva susėejė

Galem parokoutė,

Linksmam valsė pasėsoktė,

Dainą sudainioutė.

Kap tuos šalnas rodėnėnės

Takus padeng aukso,

Linksmam būrie mes užmėrštam

Sava žėlus plaukus.

Antans Jokubavičios 2006.

Ruduo (vertimas)

Šalčio širdin neįleisk,

Meilės ugnies žmogui reikia.

Nieko nekaltink, neteisk,

Gėris tik džiaugsmą mums teikia.

Tik geras darbas papuoš

Žingsnį gyvenimo kelio.

Kelią nužymi ženklai,

Darbas su meile – gyvenimą.

Šypsenos tu netaupyk,

Ji nesiaurėja dalinama.

Ugnį išsaugok širdy,

Viltį ir meilę, ir nerimą.

Ruduo paauksavęs takus

Tegu širdies nepaliečia.

Surinktas derlius laukų

Burtis prie židinio kviečia.

Ir nebaisi tam žiema,

Kas kaitrią ugnį kūrena

Gal židiny, gal širdy,

Kad būt jaukesnis gyvenimas.

Antanas Jokubavičius 2006.