Rodou
Kumet derlio pasidžiaugtum,
Jė rodens nebūto?
Kas pri židėnė sukvėisto,
Jė ne žėimuos pūgas?
Šalnas lapus nubočiava,
Kleva kap auksėne.
Žmuonys džiaugas derlio sava,
Skomb jau sutartėnės.
Paukšte šėlumuos ėiškuotė
Išliekė už jūrų,
Saulė mažiau besėruoda,
Atein dėinas niūrės.
Kap tėi šakale pu vėina
Nenuor kuknie degtė,
Tep ėr žmuogos pėlka dėina
Nuor draugų sutėktė.
Mes į krūva susėejė
Galem parokoutė,
Linksmam valsė pasėsoktė,
Dainą sudainioutė.
Kap tuos šalnas rodėnėnės
Takus padeng aukso,
Linksmam būrie mes užmėrštam
Sava žėlus plaukus.
Antans Jokubavičios 2006.
Ruduo (vertimas)
Šalčio širdin neįleisk,
Meilės ugnies žmogui reikia.
Nieko nekaltink, neteisk,
Gėris tik džiaugsmą mums teikia.
Tik geras darbas papuoš
Žingsnį gyvenimo kelio.
Kelią nužymi ženklai,
Darbas su meile – gyvenimą.
Šypsenos tu netaupyk,
Ji nesiaurėja dalinama.
Ugnį išsaugok širdy,
Viltį ir meilę, ir nerimą.
Ruduo paauksavęs takus
Tegu širdies nepaliečia.
Surinktas derlius laukų
Burtis prie židinio kviečia.
Ir nebaisi tam žiema,
Kas kaitrią ugnį kūrena
Gal židiny, gal širdy,
Kad būt jaukesnis gyvenimas.
Antanas Jokubavičius 2006.
|