Lietuvuos mokykla 600 metų
Pri kalvarata atsėsiedus’
Mamytė muokė dokrą, sūno
Pažintė raidė, žuodį, knygą,
Myliet’ Tėvynė, Dievą, žmuogo.
Mokėna žuodį parašytė,
Įspraustė širdį į eilelė
Ėr primokėna,– neužmėršuom
Par ėlgus šešius šimtus metų.
Lietovėšk’ žuod’ė nieks neištrynė,
Žemaitėška susėrokoujem,
Gal kam ėr negraže, neskombe,
Bet tėvų šneka mums yr brungi.
Untuons J.
Telše, 1997
|