Aviatoriams ir kolekcionieriams

„Annelise“ – vieno iš trijų naujoviškiausio tų laikų vokiečių lėktuvo trumpos ir paslaptingos istorijos, pasibaigusios Lietuvoje, nuotrupos...

1919m, spalio 5d, sekmadienį, 11val. 10min. lėktuvas F-13 (J-13) „Annelise“ su ekipažu; oberleitenantas Hesse, Maruscyk, Kratz, Müller ir leitenantas Langė pakilo iš Dessau aerodromo į ūkanotą dangų.

12val. 20Min. lėktuvas nutūpė Berlyne, Johannisthal aerodrome. Pirmadienį, spalio 6 dieną, prieš pat skrydį, prie lėktuvo privažiavo uždaras automobilis. Iš jo išlipę turkai „A ir B“ sėdo į lėktuvą, ir 12val. 15min lėktuvas pakilo. Nors lėktuvas buvo perkrautas; jame skrido penki žmonės ir buvo pakrauta gana daug bagažo, bet oras buvo giedras, vėjas palankus.

Prakiurus radiatoriui ir netekus daug vandens aušinimo sistemoje, lėktuvas 14:10 priverstinai tūpė netoli Czersko. Per 2 dienas lėktuvas buvo suremontuotas ir spalio 10d, 11 valandą pakilo tolimesniam skrydžiui. Bet po valandos skrydžio lėktuvas turėjo vėl leistis, nes aušinimo sistemoje vėl prarasta daug vandens, be to blogai veikė karbiuratorius.

Padedamas vietinio spynų meistro borto mechanikas Marusczyk suremonavo karbiuratorių ir radiatorių ir spalio 13d, 11 valandą, esant giedram orui ir palankiam vėjui lėktuvas išskrido tolyn.

12val. lėktuvas leidosi Karaliaučiaus kariniame aerodrome. Skrista apie 1100m aukštyje, apie 200km/h greičiu. Į Karaliaučių atsiųsti naujas radiatorius, karbiuratorius ir dar kai kurios kitos reikalingos dalys. Lėktuvas suremontuotas ir spalio 15d, penktadienį, 12:45, nežiūrint apniukusio oro lėktuvas išskrenda tolyn.

14:15 lėktuvas leidžiasi Šiauliuose, nes būtina pateikti dokumentus Lietuvos vyriausybės atstovams.

15:10 lėktuvas pakilo iš Šiaulių. Po remonto Karaliaučiuje variklis veikė blogiau. Perkrautam lėktuvui pavyko pasiekti tik 600m aukštį. Skridimo greitis irgi buvo gerokai mažesnis nei kelionės pradžioje.

Likus iki Daugpilio apie 40km, vis stiprėjant audrai, pasidarė gana tamsu. Lėktuvas buvo priverstas tūpti į paskubomis pasirinktą aikštelę netoli Obelių. Žemė buvo gana minkšta, tad tūpiant lėktuvas buvo stipriai aplaužytas; sulaužyta važiuoklė...

Lėktuvo ekipažas rimtai nenukentėjo. Rytojaus dieną prie „Annelise-s“ su „Albatrosu“, lietuvių pavadintu „Karveliu“ atskrido lietuvių lakūnai. Tūpdamas minkštoje žemėje lėktuvas kapotavo (apsivertė).

Kadangi lėktuvo tūpimo greitis buvo nedidelis, lėktuvas nukentėjo nedaug, o pilotai liko sveiki. Mūsų žiniomis, abu lėktuvai buvo nugabenti į Kauną, kur Aleksote buvusiose „Cepelinų“ dirbtuvėse buvo suremontuoti. Nuotraukoje nufotografuoti 6 vyrai prie ką tik suremontuoto „Karvelio“.

„Annelise-s“ remontas užtruko gerokai ilgiau. Iš Vokietijos atvykęs specialistas padėjo lietuviams remontuoti labai naujovišką duraliuminio konstrukcijos lėktuvą. Visą tą laiką vyko vokiečių derybos su Lietuva dėl lėktuvo grąžinimo. Už jo sugrąžinimą vokiečiai lietuviams siūlė net visą eskadrilę lėktuvų „Fokker DVII“. Problemų dėl grąžinimo kilo dėl to, kad vokiečiai pasauliui deklaravo, jog „Annelise-s“ skrydis į Maskvą grynai komercinis. Tačiau lietuviai lėktuve rado karinius žemėlapius.

Daug įtarimų kėlė ir kartu su vokiečiais skridę du garsūs Turkijos veikėjai. [„Lietuvos sparnuose rašoma, kad: „Lietuvos vyriausybė, ištyrusi skridusiųjų asmenybes nustatė, kad sulaikytieji turkai yra stambūs politiniai veikėjai. Vienas jų — Paša Enver — buvęs karo ministras, o iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ir absoliutus Turkijos diktatorius. Kartu su juo buvo adjutantas Paša Kernal (Paša — seniau Turkijoje vartotas ministrų ir generolų titulas).“ Matyt kažką stengdamiesi nuslėpti, vokiečiai greitai suorganizavo turkų pabėgimą iš Lietuvos. [Čia jau remiamasi vokiečių skrydžio dalyvio liudijimu]. Tačiau taip jie apsunkino sau derybas dėl lėktuvo atgavimo.

Kaune suremontavus „Annelis-ę“ ji kilo bandomajam skrydžiui. Kiek mums žinoma, montuodami lėktuvą mechanikai supainiojo traukes – eleronų valdymą pajungė atvirkščiai. [Neaviatoriams trumpai paaiškinu, kad eleronai – tai lėktuvo pokrypio vairai] Pakilęs į kelių dešimčių metrų aukštį lėktuvas rėžėsi į žemę ir galutinai sudužo. Apie lėktuvo ekipažo sudėtį ir likimą mes nieko nežinome.

Vienas iš tų žmonių, kuris matė „Annelise“ prie Obelių, nufotografavo ją savo fotoapraratu, o vėliau ir padėjo ją remontuoti Kaune, nupjovė aplaužyto propelerio sveikos išlikusios mentės galą, inkrustavo į jį kelias su šia istorija susijusias fotografijas, taip pasidarydamas atminčiai gana patrauklų suvenyrą.

Beje, tas suvenyras tikrai, kaip parodė gana ilga jo istorija, atliko svarbų vaidmenį, ilgus metus išsaugant gana tikslią informaciją apie šį įvykį. =

Kaip tai vyko?... Šis suvenyras, mirus jo autoriui ir pirmam savininkui, atiteko pirma vienam, o po to ir kitam aviatoriui. Jie šią savo brangią relikviją gana dažnai rodydavo apsilankiusiems kolegoms, aviatoriams. Jiems visada buvo pasakojama šio kūrinio atsiradimo istorija. Taip dažnai pakartojama ji vis geriau įsimindavo jos savininkams, o dažnai tuose pokalbiuose dalyvaujantys pasakotojo kolegos, jau ne kartą girdėję tą istoriją, būdavo gana rimtas garantas, kad ji nebūtų iškraipoma.

(Beje, dabartinis šios unikalios istorinės relikvijos savininkas, dėl tam tikrų aplinkybių, nori ją parduoti)

Pradžioje man įtartinas pasirodė teiginys dėl eleronų atvirkščio pajungimo. Lakūnas, sėdęs į lėktuvą skrydžiui, visada pasitikrina vairus, pasižiūri, kaip jie veikia. Pats skraidžiau daug metų su įvairiais sklandytuvais ir kelių tipų lėktuvais. Dirbau aeroklube inžinieriumi, atsakingu už visą techniką ir jos teisingą eksploatavimą. Turint tokią remontų, priežiūros, skraidymų patirtį, ko gero sunkoka būtų padaryti tokią klaidą. Tačiau nepamirškime, kad aprašomi įvykiai iš 1919 metų. Tuo metu kažin ar buvo Lietuvoje, o ir iš viso pasaulyje nors keli gyvi lakūnai, ore išbuvę bent kelias dešimtis valandų. O su tokia patirtimi, pasižiūrėjus, kad vairalazdę kreipiant į dešinę, dešinys eleronas leidžiasi žemyn, ko gero tikrai galima patikėti, kad viskas gerai.

F-13 „Annelise“ Kaune

Įdomi yra lėktuvo Junkers F-13 „Annelise" sukūrimo istorija.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Versalio sutartimi Vokietijai buvo uždrausta karinės technikos gamyba. Konstruktoriai su galingu gamybiniu potencialu ėmėsi civilinės technikos kūrimo. Aviacinis koncernas, vadovaujamas konstruktoriaus Hugo Junkers, turėjęs didelę patirtį metalinės konstrukcijos lėktuvų gamyboje, pradėjo kurti komercinius pašto ir keleivinius lėktuvus.

Vadovaujant konstruktoriui Otto Reuter 1919 metais sukurtas ir išbandytas komercinis lėktuvas Junkers J 13. Jame įtaisius keleivinius krėslus bandymams buvo pateikti trys nauji lėktuvai Junkers F-13 „Annelise". Vardas „Annelise“ lėktuvui suteiktas, atrodo, H. Junkerso dukros Annelise garbei.

Šio tipo lėktuvu pirmasis skridimas atliktas 1919 metų birželio 25 dieną. Baigus bandymus lėktuvus imta eksploatuoti. Specialiai paruoštu lėktuvu Junkers F-13 „Annelise", kuriuo skrido aštuoni žmonės, 1919 m. rugsėjo 13 dieną pasiektas 6750 metrų aukštis. Tačiau šis pasiekimas rekordu patvirtintas nebuvo, nes Vokietija dar nepriklausė aviacinius rekordus registruojančiai Tarptautinei aeronautikos federacjai.

Taigi vienas iš trijų lėktuvų Junkers F-13 „Annelise" savo „gyvenimą" baigė Lietuvoje. Iš vokiškų straipsnių peršasi išvada, kad Lietuvoje savo skrydį baigė būtent tas lėktuvas, su kuriuo pasiektas minėtas rekordas.

Truputį patobulinti, toliau vadinti tik „Junkers F-13“, keleiviniai lėktuvai pradėti gaminti didelėmis serijomis ir plačiai paplito po visą pasaulį. Kai kuriose šalyse gaminti pagal licenciją. Juose panaudota daug originalių konstrukcinių naujovių.

Lėktuve Junkers F-13 „Annelise" buvo įtaisytas 185 AJ šešių cilindrų skysčiu aušinamas variklis BMW-IIIa. Propeleris medinis, dviejų menčių. Kituose, vėliau gaminamuose Junkers F-13, naudoti įvairūs varikliai. Šie lėktuvai pasižymėjo ypatingu ilgaamžiškumu ir kai kuriose pasaulio šalyse buvo naudojami net iki 1945 metų.

Antrojo pasaulinio karo metais Sibire, Jakutijos Aerofloto valdyboje, lėktuvą Junkers F-13 aptarnavo ir juo skraidė mūsų garsusis aviatorius, sklandytuvų konstruktorius Balys Karvelis. Šis atkaklus kūrėjas dar gūdžiais sovietiniais laikais sukonstravo pirmąjį atviros klasės ilgasparnį plastikinį sklandytuvą BK-7 „Lietuva“ ir vadovavo jo gamybai. Šis aparatas daugeliu skridimo parametrų nelabai nusileido geriausiems pasaulio sklandytuvams. Su laiku ištobulintais sklandytuvais „Lietuva“ pasiekta daug aukštų sklandymo sporto rezultatų.

Vienu iš tų puikių lietuviškų sklandytuvų Lak-12 „Lietuva“ daug kilometrų debesų keliais nuskridau ir aš. Beje, 1989 metais su sklandytuvu Lak-12 „Lietuva“ kaip Telšių aeroklubo atstovas dalyvavau Lietuvos (dar sovietinės), atviros klasės sklandymo čempionate. Tą vasarą mano sklandytuvas buvo pirmas ir vienintelis skraidantis aparatas, ant kurio kilio (vertikalios uodegos plokštumos) puikavosi jau nebe raudona sovietų sąjungos vėliava su pjautuvu ir kūju, o lietuviška trispalvė.

Į pradžią

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

Jei susidomėjote aukščiau aprašytu ir nuotraukose vaizduojamu suvenyru, dėl jo pirkimo rašykite man. Sąlygas aptarsime asmeniškai.

//