Aeroklubo daina

Kloniai melsvi, debesėliai, padange žydroji

Ir šimtamečiai žemaičių kalvų ąžuolai,

Puikiai jūs žinot, yra Žemaitijoj toks klubas,

Žino ir mato, ir girdi šį klubą Telšiai.

Žmonės sparnuoti subūrė mūs klubą nuo seno.

Žmonės, kaip žmonės, o sielos – sparnuotos tikrai.

Kai gražus oras padangėj mes debesis ganom,

Kai dargana mes vistiek mintimis ten aukštai.

Jeigu mums linksma sparnais ąžuolams mes pamojam,

Ieškom žvilgsniu mes gimtųjų namų iš aukštai,

Kur mus mažus mamos supo, lopšinę dainavo,

O šiandien meldžias, kad mums nepalūžtų sparnai.

Sielos sparnuotos liūdėt niekada mums neleidžia,

Na, o jei liūdim, paguodžia mus audros, žaibai.

Aerodromas jaukumą namų mums pakeičia,

Poilsį, ryžtą, stiprybę mums teikia sparnai.

Kelią pas mus ne kiekvienas tikrai tesuranda

Nors mūsų adresą žino kiekvienas gerai.

Traukia propelerių gausmas mus, skrydžiai vilioja,

Traukia mus, norim ir einam, ir eisim čionai.

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai 1983

//