Trumpai apie skalūninių dujų išgavimo procesą ir jo pragaištingumą

Pastaba: Kam užteks kantrybės, pažiūrėkite filmą, į kurį nuorodos pateiktos šio straipsnio gale. Ji pažiūrėjus gal kai kam paaiškės tikrieji tokių gręžinių tikslai...

Išgręžus gręžinį ir aptikus uolienas, iš kurių galima išskirti skalūnines dujas, toliau gręžiama ~ horizontaliai, kad vienu gręžiniu būtų galima pasiekti kuo daugiau tų uolienų.

Po to į gręžinį yra nuleidžiami sprogstamieji užtaisai, kurie sutrupina skalūnus, maždaug šimto metrų spinduliu aplink gręžinį sukurdami daug įtrūkimų, kuriuose ima kauptis dujos. Tuomet į uolienas apie 600 atmosferų slėgiu yra pumpuojamas specialus skystas mišinys, sudarytas iš vandens, smėlio ir specialių cheminių priedų. Šis skystis išplečia uolienų įtrūkimus, o smėlio grūdeliai išlaiko juos atvirus.

Aiškiau bus pažiūrėjus paveikslėlį:

To nuodingo skysčio į žemės gelmes pumpuojama dešimtys tūkstančių tonų! Nustojus pumpuoti skystį į paviršių ima veržtis hidrauliniam skaldymui naudotas skystis (su jame ištirpusiomis įvairiomis medžiagomis), kartu su iš uolienų išsiskyrusiomis dujomis, kurios yra atskiriamos nuo skysčio ir nukreipiamos į talpyklas.

Sugrįžęs į paviršių (deklaruojama, kad jo grįžta 20%-:-80%) skystis yra (turi būti) valomas, o po to vėl naudojamas pumpavimui į gręžinius ir uolienų skaldymui. Dujų gavybos procese naudojamo skysčio sudėtis laikoma komercine paslaptimi, tačiau teigiama, kad didžiąją jo dalį sudaro vanduo - maždaug 98,5 procento, 1 procentas smėlio ir 0,5 procento specialių cheminių medžiagų, tokių kaip natrio hidroksidas, propileno glikolis, benzenas ir eilė kitų.

Apie tai, kas supranta rusiškai, pasižiūrėkite čia:

Prancūzija, PAR, Bulgarija uždraudė hidraulinio laužymo technologiją. Už tokį draudimą ir kitose ES šalyse pasisako kai kurie įtakingi specialistai ir EP nariai. (Austrija lyg ir sutinka leisti žvalgybinius gręžinius, su sąlyga, kad į tą hidrauliniam uolienų sprogdinimui skirtą vandenį būtų maišoma tik kukurūzų krakmolo ir smėlio! Gal tikrai truputį priimtinesnis variantas?)

Amerikoje jau yra išgręžta tūkstančiai gręžinių ir kai kuriose vietovėse geriamasis vanduo, upės ir kiti paviršiniai vandens telkiniai buvo užteršti sveikatai ir aplinkai pavojingais chemikalais. Tai įrodyta laboratoriniais tyrimais. Tarša pakenkė gyvūnams ir žmonėms. Kai kurios teritorijos tapo tiesiog negyvenamomis.

Tarp 600 gręžiniuose naudojamų chemikalų yra įvairiausias ligas sukeliančių medžiagų (tarp jų astmą, vėžį ir pan.). Turint omenyje, kad masinė skalūninių dujų gavyba JAV pradėta tik prieš dešimtmetį, tikrosios neigiamos pasekmės gamtai ir žmonių sveikatai išaiškės dar ateityje. Šalia gręžinių telkšo užnuodyto vandens baseinai.

Gal Amerika ir gali paaukoti dalį savo retai apgyvendintų teritorijų, bet Lietuvoje tokių dykynių nėra.

Apie nusikalstamą gamtos žalojimą dėl pinigų pasakoja dokumentinis Josh Fox (JAV) filmas „Gasland“, kuris 2010 m. buvo pripažintas geriausiu JAV dokumentiniu filmu.

Kas supranta rusiškai, čia nuoroda į rusiškai įgarsintą šio filmo versiją. http://www.youtube.com/watch?v=FAjJiAjFsBo

Norėdami pažiūrėti šį filmą originalo kalba, manau nesunkiai surasite, įvedę žodį „Gasland“.

O dabar dar trumpai aptarsime, kas pavaizduota tame paveikslėlyje:

Kaip minėjau, į gręžinį užnuodytas vanduo pumpuojamas apie 600 atmosferų slėgiu. Tai yra virš 100 kartų didesnis slėgis nei tas, kurio slegiamas vanduo bėga atsukus mūsų vandentiekio čiaupą. Vandentiekyje pasitaiko avarijų arba tiesiog ima varvėti vanduo per vamzdžių sudūrimuose atsiradusius nesandarumus.

Negi tikite, kad galime būti garantuoti, kad neprasiverš kur per sudūrimus ar išklibusius kranus tas užnuodytas vanduo, kai toks baisus slėgis? (1)

To baisaus slėgio suskaldytose uolienose atsiranda plyšiai. (5) Kas galėtų užtikrinti, kad tais plyšiais nuodai nepasieks aukščiau esančio vandeningojo sluoksnio, kuriame sukauptas pats brangiausias Lietuvos gelmių turtas – švarus geriamas vanduo. (2) Jeigu tai įvyktų, būtume priversti gerti nuodus arba brangiai pirkti geriamą vandenį, atvežtą ~ iš Baikalo.

Kad tie nuodai gana dažnai prasiveržia aukštyn (3), rodo JAV užterštose teritorijose iš vandentiekio čiaupų su vandeniu besiveržiančios degios dujos.

O kas galėtų užtikrinti, kad tos degios dujos neprasiverš per retesnius paviršinius Žemės sluoksnius kurnors miške ar kaime, prie pastatų ir nesukels ten gaisro? (4)

Ir atsimink, mielas skaitytojau, kad ten gali būti Tamsta pats, o gal netoliese ir tamstos vaikas. Jis gali ten žūti ir dar būti apkaltintas padegęs mišką, šiaudų kūgį ar klojimą!

Vis sutinkam garsių politikos veikėjų, aiškinančių, kad tos degios dujos iš vandens čiaupų tai tik „Gazpromo“ prasimanymai...

Šiame straipsnyje rasite JAV universitetų ir koledžų specialistų atliktų tyrimų išvadas. Viena iš tų išvadų yra tokia: „...Mokslininkai tiki, kad didžiąją dalį aptiktų problemų galėtų išspręsti tinkamesnė priežiūra.“

O kaip tamsta, mielas skaitytojau, ar tiki, kad mes Lietuvoje sugebėsime užtikrinti tą priežiūrą tinkamesnę nei amerikonai?...

Toliau pamąstymai kiek kitu aspektu

Ar teko matyti, kaip skulptorius, norėdamas tiksliai reikiamoje vietoje perskelti akmenį, tai daro?...

Ne?... Panašiai taip: ..............

Įgręžia akmenyje kelias nedideles duobutes ir kala į jas pleištus. Taip paeiliui „grodamas“ plaktuku per tuos pleištus, gana lengvai perplėšia didelį akmenį.

O dabar prašau pažiūrėti kitą paveikslėlį ir pagalvoti, ar jis Tamstai nieko neprimena?...

Jeigu keliais pleištais ir plaktuku galime nesunkiai perskelti kietą granitą, tai kaip yra su mūsų motina Žeme?

Jos kietos (aišku ne tokios kaip granitas) plutos storis siekia kelias dešimtis kilometrų. O jeigu tuos numatomus gręžinius Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje... įsivaizduosime kaip akmenyje įgręžtas skyles.

O pleištai?...

Kelių kilometrų gylio gręžiniai, į juos paduodamas šimtų atmosferų slėgis. Dvieju – trijų kilometrų gylyje vieno gręžinio sukuriama virš tūkstančio tonų Žemės plutą plėšianti jėga. Tokią jėgą galėtų atlaikyti 12cm storio ir kilometro pločio plieno juosta! Ar atlaikys mūsų Žemelė tokius kankinimus?...

Ką apie tai rašo mokslininkai?

Žemės plutos judėjimas Lietuvos teritorijoje

Prof. habil. dr. ALGIMANTAS ZAKAREVIČIUS VGTU Geodezijos katedra

Citatos iš straipsnio, kurį galite pasiskaityti čia: http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/078/07zp.html

„...Neotektoniniai aktyvių linijinių zonų ilgiai svyruoja nuo 5-10 iki 100 km ir daugiau. Atstumai tarp atskirų zonų apie 5-15 km, o tarp didžiųjų sistemų - 75-100 kilometrų.

Lietuvos teritorijoje išryškėja Šilutės-Kėdainių-Švenčionių, Vilniaus-Mažeikių, Tauragės-Šiaulių, Marijampolės-Rokiškio, Varėnos-Švenčionių, Tauragės-Mažeikių, Alytaus-Pakruojo ryškių linijinių zonų sistemos. Didelės neotektoniškai aktyvių linijinių zonų sistemos riboja didelius neotektoniškai aktyvius Žemės plutos blokus... Neotektoniškai aktyvūs lūžiai turi nemažai įtakos žemės drebėjimų židinių atsiradimo zonoms ir jų erdviniam pasiskirstymui.

Žemės drebėjimų epicentrai susiję su pagrindinėmis neotektoniškai aktyviomis linijinėmis zonomis ir jų susikirtimo mazgais...

Lietuvoje mažiausio, iki 5 balų, seisminio aktyvumo srityje yra Vidurio bei Pietų Lietuva. Didesnio, 5-6 balų, seismingumo sričiai priklauso jūros pakrantės zona, plotas tarp Šilalės ir Tauragės lūžių, taip pat dalis regioninio Vilniaus-Mažeikių lūžio.

Rytų Lietuvą Ignalinos rajone pasiekia didesnio aktyvumo Daugpilio seismogeninė zona, kur galimas didesnis kaip 7 balų žemės drebėjimų intensyvumas...“

Ar norėtum važiuodamas kur nors nuo Tauragės link Pagėgių išvysti kažką panašaus?...

Juk mokslininkai teigia, kad ta Žemės pluta „vaikšto“ dar nė nestumiama tūkstančių tonų jėgų. Negi tikiesi, kad tie tūkstančiai tonų nepaspartins Žemės judėjimo?

O bet koks Žemės plutos pajudėjimas ar papildomas lūžis ne tik sukeltų didesnę žemės drebėjimų grėsmę, bet ir atvertų kelią užnuodytam gręžinių vandeniui į paviršių ir į mūsų giluminius švaraus vandens išteklius.

Nuo mūsų šiandienos sprendimų priklauso, ar turėsime ką gerti, kuo kvėpuoti už kelių metų. Ar nesugrius mūsų namai, nuo smarkesnio žemės drebėjimo?

Negalime tokios kainos mokėti už naivų tikėjimą, kad iš toli atvykę specialistai brangins mūsų žemelę labiau nei savąją. Ten irgi žmonės, kurie nori uždirbti, kurie nevisada susimąsto dėl ateities. Ten irgi mažinama darbuotojų dėl sumažėjusio pelno. O Lietuvoje, kaip spėja mokslininkai, tie skalūnai yra visu kilometru giliau nei JAV, taigi ir gręžiniai kainuos kelis kartus brangiau. O firma turi uždirbti...

Geriau jau tegul jie uždirba pas save!

Be to, būtų verta prisiminti, kad vertingiausias Lietuvos žemės gelmių turtas yra gėlas vanduo. Jo kaina sudaro net trečdalį visų kitų turtų kainų sumos! Ar nemanome pasielgti taip, kaip tas anekdoto herojus, užsidegęs 100Lt banknotą ir juo pasišviesdamas ieškantis po stalu nukritusio 1$?

Būkime atsakingi savo Žemės šeimininkai!

Gulkime kryžiumi prieš tą agresyvią techniką, spauskime savo išrinktus Seimo narius, kad jie neparsiduotų. Pasirašykime peticiją!

Peticijos adresas: http://www.peticijos.lt/visos/71056/pasirasyti

Kantriausiems:––––––––––––––––––––––––––––––

Tuose noruose gręžioti ir sprogdinti Žemę, nuodyti gyvybės šaltinį – vandenį slypi dar ir baisesnę klastą turintys tikslai. Gal ne kiekvienam pavyks tuo patikėti, gal ne kiekvienam gausis aprėpti globalią įvykių eigą ir toli siekiančius sumanymus, tačiau filmą, kurio nuorodas žemiau pateikiame, vertėtų pažiūrėti kiekvienam.

Jį pasižiūrėję suprasite, kad tuose skalūnų žaidimuose tokie veikėjai, kaip „Gazpromas“ kurio įrankiais mes jau „krikštijami“ čia yra tik pėstininkai, patys nesusigaudantys to žaidimo mastuose ir strategijoje.

Taigi, siūlau atrasti laiko ir pasižiūrėti filmą „Klestėjimas“

Angliškai:  Thrive

Rusiškai:  Процветание

Pasirinktinai ~ 22 kalbomis: Thrive

Gal tikrai mes nesame gamtos klaida, o tik esame suklaidinti, tad darome per daug klaidų?...

P.s. Patvirtinimų, kad filme „Klestėjimas“ yra labai daug tiesos turime gana daug. Mūsų „Aisčio“ projekto vienas iš svarbiausių tikslų ir yra apsaugoti žmones nuo tų saujelės sukčių klastų, paskatinti pabusti, imtis patiems kurti savo ir savo vaikų geresnį gyvenimą, kurti rojų  Žemėje, kurti klestėjimą visiems mūsų gražiojoje planetoje.

Cituojant mūsų straipsnius prašome pateikti nuorodą į originalą.

http://aistis.eu

//