Rudens auksas
Jau ruduo, vėl klevai
Auksina miškus raudonai.
Atėjai taip staiga,
Tarytum pasakoj tokia laukta.
Pamačiau aš akis,
Mane jos traukė lyg
Sūkurys.
Nežinau ar tikrai
Pamilau aš jas, galbūt ir tikrai.
Pried.:
Kaip buvo gera naktį tą
Paskęst žvaigždžių šviesoj,
Paskęst akių tavų gelmėj
Tarytum jūroj.
Kaip buvo gera naktį tą
Klausyt kalbos širdžių
Ir tavo balso tarsi muzikos garsų.
Pasakyk man miela,
Kaip iš karto suradai
Tas stygas?
Jos suskambo taip švelniai
Ir nutvieskė spinduliais
Sielos gelmes.
Pamačiau aš akis,
Mane jos traukė lyg
Sūkurys.
Nežinau ar tikrai
Pamilau aš jas, turbūt jau tikrai.
Pried.:
Rainiai, 2015.11.13.
//Studijų laikais (1972m) kambariokas – Vincas Lapėnas (šviesios atminties), pamokęs nemažai dainų groti gitara, kartais užgrodavo ir uždainuodavo lyg ir savo brolio kūrybos dainą, bet... turbūt mokėjo tik vieną posmelį, tad tiek ir teišmokau.
Melodija patiko, skambėjimas, tad šiek tiek „prašviesinau“ žinomus žodžius, toliau pridėjau truputį savo...
Kas gavosi? Spręskite patys.
Cituojant mus prašome pateikti nuorodą į originalą.
http://aistis.eu
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
|