Svarbiausia – žmogus!
Mūsų gyvenimas keičiasi labai sparčiai.
Mano vaikystėje laba retai kas turėjo radijo imtuvą. Puikiai prisimenu, kaip pirmas žmogus mūsų kaime įsigijo televizorių, kaip pirmas pasaulyje žmogus pakilo į kosmosą. Pirmo mano kompiuterio (1987m) operatyvi atmintis buvo 16kB. Dabar net mobilių telefonų atmintis skaičiuojama gigabaitais...
Tačiau atsivertus mokyklinius šiandieninių vaikų vadovėlius susidaro įspūdis, kad mokykla aplinkui vykstančių pokyčių beveik nepastebi... Susipažinti su tuo, ką šioje srityje daro veiklesni, labiau į priekį žiūrintys žmonės galma užsukus į „Tautinės mokyklos“ puslapį.
Pasirodo, tėvai tikrai labai sunkiai „auklėjami“, labai sunku jiems pasiryžti nors menkiausiems pokyčiams. Pasimokė tie vaikai, prisijaukino prie kiek didesnės laisvės, o naujai laidai pasiryžtančių dar vis trūksta.
Tiesa, ta mokyklėlė buvo kiek per anksti gimęs, nepilnai išnešiotas kūdikis, bet... mano manymu, tas projektas tikrai parodė, kad einame teisingu keliu, kad mūsų „Aisčio“ strategija tikrai paruošta kvalifikuotai, kad ją įgyvendinus, kuo toliau, tuo vis daugiau bus tų gerų pokyčių ir jie bus vis mažiau skausmingi tiems, kurie juose dalyvaus, kurie juos priims, kurie eis pirmyn
|