Perkeliu kai kurias įdomesnes diskusijos feisbuke nuotrupas į šį forumą

Aurimas rašo:

Jūsų strategiją perskaičiau , skamba patraukliai. Norėtųsi tikėti jūsų sėkme.

Bet kaip visada , realybė būna sudėtingesnė , nei tikimės. Ir man kyla panašių klausimų ,kaip ir Donatui . Dėl nusižengimų pirminei sutarčiai. Sakykim , šeima apsigyvena bendruomenėje, vykdo susitarimą, įsikuria toje teisingiausioje zonoje . Bet laikui bėgant vyras pajunta padidėjusį žmonos susidomėjimą kažkuriuo iš vyresniųjų, jo skelbiamiems išmintingiems nutarimams. Visi viską neigia, dar blogiau - apkaltina vyresniojo šmeižimu ir bendruomenės griovimu.

Vyras išvažiuoja į miestelį ir nusigeria. Nusipirkęs slapta atsiveža butelį. Demaskuojamas. Pagal taisykles turėtų su šeima kraustytis į ,,pereinamą zoną" ? O kaip su jų turtu ir ūkiu ? O jei dar šeima subyra, skiriasi ir antstoliui padalinus turtą (troba pusiau , vyras tą pusę parduoda), į bendruomenę atsikelia kontrabandininkas-pilstuko​ gamintojas ? Sakysite taip nebus? Net Mozė negalėjo susitvarkyti su savaisiais , retkarčiais tekdavo dalį nusižengėlių ,,paaukoti" , kad,,apsivalyti" .

Mano atsakymas:

Va, čia jau dėkui, Aurimai, labai į temą klausimėlis.

Į bendruomenę kontrabandininkas neatsikels, nes pagal mūsų statutą, bendruomenės nariui prasižengus taip, kad jis turi išsikraustyti, jo ūkį nuperka bendruomenė. Ir be jokių antstolių. Tiesiog mūsų bendruomenė įvertina jo ūkį ir nuperka. Kiekvienas žmogus, ateidamas į mūsų bendruomenę susipažįsta ir sutinka su mūsų statutu jau prieš apsigyvendamas bandomajam laikotarpiui (Jei nesutinka, tegul gyvena kitoje bendruomenėje. Nė vieno čia niekas per prievartą neapgyvendina)

Mano atsakymas:

Dėl piktnaudžiavimo valdžia kiek realesnis pavojus galėtų kilti pradžioje, bet ir apie tai pagalvota, kaip šį pavojų minimizuoti. Vėliau, kai į valdžią ateis jau mūsų bendruomenėje užaugusi, išugdyta karta, jis dar labiau mažės. Žodžiu, tas pavojus bus nuo pat pradžių daug mažesnis, nei turime dabar Lietuvoje, kaip beje ir kitose, senesnės demokratijos šalyse. Apie tai kiek plačiau esu išdėstęs čia: http://aistis.eu/index.php/strategija

Ačiū, „Rožinių svajonių turėtojau“, už pasidalinimą „intensyvių pamąstymų“ rezultatais. Istorija rodo, kad tie, kurie svajojo apie žvaigždes, mėnulį jau pasiekė. Tačiau tie, kurie nieko iš gyvenimo nedrįsta tikėtis... Ko pasieks jie? Kas keičiasi jų gyvenime?...

O dėl materialinės paramos?... Gerai įsiskaityk, kas parašyta mūsų strategijoje. Gal suprasi. Išmaldos mums nereikia! Gal ir švelniai, aptakiai parašėme. Finansinis prisidėjimas prie mūsų strategijos įgyvendinimo tik paspartins įgyvendinimą. O prisidėjusiam tai bus gal geriausia investicija padaryta jo gyvenime, kuriant geresnį Pasaulį, kuriant geresnes perspektyvas savo vaikams, vaikaičiams. Taigi, tą galimybę prisidėti finansiškai, vertinčiau ne kaip išmaldos prašymą, bet kaip suteiktą gerą šansą.

O iki tokio suvokimo kai kam dar irgi reikia ūgtelėti. Padėti tai padaryti ir stengiamės su šia internetine svetaine (ir ne tik).

Dėl strategijos įgyvendinimo... Nesėdime rankų sudėję, laukdami paramos. Veikiame patys, susikūrėme sau geras, perspektyvias finansines galimybes, padedame ir kitiems, norintiems, užsitikrinti rimtas pajamas, kad finansinės problemos netrukdytų siekti kilnių tikslų, o atsivėrusios naujos galimybės užtikrintų kuo spartesnį asmeninį augimą ir ėjimą pirmyn! Man malonu atvirai ir nuoširdžiai pasakyti, kad darau tai, kuo tikiu ir jaustis pakiliai jau vien dėl to, kad tikiu tuo, ką darau!

Valdymo klausimais gerų minčių pasiskaityti galima čia: http://www.sarmatas.lt/12/kapos-teise/ Apie tai mes mąstom, kalbamės, tikime, kad su laiku, įsibėgėjus „Aisčio“ strategijos įgyvendinimui, išsiplėtus mūsų teritorijoms, tikrai bus verta pereiti prie panašaus valdymo modelio.

Ačiū, labai į temą klausimas.

Kaip prisidėti?...

Kiekvienas gali prisidėti pagal savo galimybes.

Dabar jau vienas iš prioritetinių mūsų taktinių tikslų yra įsigyti apie 100ha žemės kaimiškoje teritorijoje (kolkas esam priėję išvados, kad geriausia būtų ~ rytinėje -:- vidurio Žemaitijoje). Taigi, jeigu žmogus turi žemės, galima iškart tartis kaip su ja geriau tvarkytis,

Jeigu turi pakankamai geras finansines galimybes, galima ieškoti žemės tokioje vietoje, kur būtų geros galimybės plėstis ir... įsigyti žemę. Čia yra tam tikrų taktinių „plonybių“ kurias irgi būtų geriau aptarti netaip viešai, kad po to neapsunkintume sau tolimesnius žingsnius.

Jeigu neturi nei žemės, nei pinigų, bet turi noro, gali prisijungti prie mūsų. Galim suteikti gerą galimybę įsijungti į verslą, jei reiks, padėti, pamokyti... Veikiant darnioje komandoje kiekvieno žmogaus galimybės išauga daug kartų. Be to kartu pratinamės veikti komandoje, augame kaip asmenybės, ugdome iš savęs ir kitų lyderius.

Kuo didesnis būrys potencialių komandos narių įsijungs į mūsų gretas, tuo greičiau susikursime pakankamą materialinę bazę tolimesnei veiklai. Todėl prie mūsų gali prisijungti ir tie, kurie netiki ar nelabai pritaria „Aisčio“ strategijai, bet nori tobulėti, nebijo prisiimti atsakomybę už save ir savo šeimą, kurie nori susikurti geresnį gyvenimą, geresnę ateitį sau ir savo vaikams (kad ir ne mūsų bendruomenėje), nelaukdami malonės iš „gerų dėdžių“.

Žodžiu, tikrai turime ką pasiūlyti, kuo pasidalinti, reikia tik noro eiti pirmyn. O pradžiai dar reikėtų ir susitikti akivaizdžiai, betarpiškai pakalbėti, kad galėtume aptarti bendravimo ir bendradarbiavimo strategiją ir formas.

P.s. Labai prašau atleisti, kad ilgokai užtrukau su atsakymu, pasistengsiu ateity reaguoti operatyviau. Ačiū už supratimą, domėjimąsi.