Kadangi feisbuke dažnai užsimezga gana aktyvios diskusijos tais klausimais, tai kai kurias mintis perkeliu čia, nes ten greitai „paskęsta“ ir gana idomios mintys. O diskutuoti šia tema, gilintis – tikrai reikia...

Regina rašo:

Atsargiai - utopijos. Pora internautų savo pasisakymuose vis minėjo B.F.Skinner idėjas ir liepė jomis domėtis. Deja, kai skaičiau "Antrąjį Voldeną", maniau, kad didesnio ir pavojingesnio svaičiojimo būti negali, tačiau kai pasidomėjau išsamiau, paaiškėjo, kad Amerikoje yra jau ne viena bendruomenė, gyvenanti pagal "Antrojo Voldeno" koncepciją. O dabar kliedėti ima ir kai kas Lietuvoje...

Regina toliau aptarinėja Skinerio idėjas:

Man žiauri pasirodė mintis, kad vaikai nepriklauso tėvams, vaikai priklauso bendruomenei. Tėvai nėra vaikų auklėjimo specialistai, tai tegul vaikus auklėja bendruomenės išugdyti specialistai. Nepuoselėjamas ir net neleidžiamas tėvų ir vaikų išskirtinis ryšys. Reguliuojamas gimimų skaičius. Skatinama gimdyti kuo jaunesnes merginas - vaikai sveikesni, be to, taip vietoj dviejų kartų per tą patį laiką gaunamos trys kartos.. . Man tai primena gyvulių ūkį - "Visi gyvuliai lygūs"... JOKIOS asmenybės, jokio individualumo. Bet ar ne to siekiame žavėdamiesi "Visos dienos mokykla" ar liepdami mokytojams kovoti dėl mokinių problemų, atseit tėvai ne specialistai. Argumentuotos kalbos neapykanta, ignoracija - tai jau tikrai iš "Antrojo Voldeno", nes taip ir liko neatsakyta, kuo švytėjimo pedagogika skiriasi nuo Petty ar Marzano teorijų...

Trumpai paaiškinsiu, kad ta „švytėjimo pedagogika“ čia ironiškai įvardijama akademiko Šalvos Amonašvilio ir kitų specialistų propaguojama humanistinė pedagogika. Mat kai kuriuose komentaruose žmonės pastebėjo, kad tos krypties pedagogų ir jų mokinių akys labiau šviečia džiaugsmu...

Mano komentaras Reginos pasisakymams:

Regina, negi būtina aiškintis, kuo viena pedagogika skiriasi nuo kitos? Radai geresnį metodą, už tą, kurį taikei iki šiol, tai ir naudokis tuo geresniu. Sužinosi (ar pats sugalvosi) kažką dar geresnio, – pirmyn. Taip visai gerai užtikrinamas augimas. Ar ne? :)

Artūras rašo:

Manau ne metodai lemia. Individuali situacija su kiekvienu vaiku individualiai. Jei tėvai prarado rysi su vaiku - lieka viltis - Mokytojas(-jai) Idealu kai ryšį su vaiku turi ir tėvai ir Mokytojai.

Visos dienos mokykla dar nereiškia ... kad ji gali būti atstumianti tėvus. Sakyčiau gali būti ir atvirkščiai - sudaranti sąlygas tėvams įsijungti i bendrą reikalą. Nežianu aš Reginos minimo "Antrojo Voldeno" įdėjų. Bet vienareikšmiškai , jei tėvai dirbtinai atstumiami tai tikrai nieko gero.

Regina rašo:

Artūrui: toks tėvų įsijungimas į mokyklos gyvenimą visiškai atitinka "Antrojo Voldeno" koncepciją, nes tada konkretus tėvas bendrauja ne su savo vaiku, o yra lyg tėvas/globėjas/auklėtojas visiems arba keliems vaikams, šeimos ryšiai, kaip tokie, silpnėja, šeimą pakeičia bendruomenė, Tai ir yra socialinė inžinerija.

Čia noriu pastebėti, kad kai kurie mūsų diskusijų dalyviai labai siaurai ir su neigiamu atspalviu savo vaizduotėje piešia bendruomenes.

Turbūt tai iš miestietiškos, šiandieninių daugiabučių patirties.

Tiesiog sunkiai sekasi žmonėms įsivaizduoti, kad ta tikra, normali, pagal mūsų strategiją suburta ir gyvenanti bendruomenė gali būti ne šeimą su vaiku supriešinantis, atstumiantis, bet kaip tik suartinantis, papildantis šeimą labai stiprus ir patikimas darinys.

Taip, tokias bendruomenes beprisimename tik kai kurie senesni, kaimuose užaugę ir tai patyrę. Todėl puikiai suprantu, kad šiuolaikiniai, to nepatyrę, nematę žmonės sunkiai gali ir įsivaizduoti, kokios draugiškos ir darnios gali būti tos bendruomenės, kaip jos gali stiprinti šeimas, labai teigiamai prisidėti prie vaikų auklėjimo, tėvų ir vaikų santykių gerinimo...

Regina rašo:

p.Antanui: jeigu viena pedagogika pateikiama kaip visiška priešingybė visoms kitoms, atseit nevykusioms ir žlugdančioms, tai labai norisi sužinoti, kuo ta naujoji pedagogika tokia nauja. Juk baisu pasidaro, kai nematai skirtumo, kai nematai... tų "baisumų", kurie piešiami visokiomis metaforomis ir palyginimais...

Utopijos, taikančios žmogaus inžineriją, yra pavojingos. Pavojingos, nes remiasi tokiais pačiais idealais kaip rėmėsi fašizmas, marksizmas, komunizmas ,Turime būti budrūs, kad niekas neužsigeistų eksperimentuoti su žmonėmis, ypač vaikais. O kad tokių bandymų yra - tai faktas.

Ir toliau tesia:

...Taigi, gerbiami Švytinčiųjų ieškotojai, nuo šiol siūlydami visiems ' kitokiems' mesti darbą, turėsite pateikti ir jo alternatyvą, nes net utopijos autorius neliepia utopinės bendruomenės dėsnių taikyti išorinio pasaulio gyvenime. Ir kai kalbėsite apie mokyklos kaitą, turėsite ne ignoruoti Skinerio paminėtas blogybes, bet pasakyti, kaip numatote jas spręsti.

Mano komentaras:

Regina, sakai: „turėsite ne ignoruoti Skinerio paminėtas blogybes, bet pasakyti, kaip numatote jas spręsti.“ Negi siūlai feisbuke rašyti filosofijos traktatus?

Rašai „...na, o iš viso šito padarius "mokslą..." gauname žmogaus inžineriją,... t.y. tarsi suprogramuojame norimą žmogaus elgesį.“

Rašai:„Turime būti budrūs, kad niekas neužsigeistų eksperimentuoti su žmonėmis, ypač vaikais.“

O kokia žmogaus darymo vergu inžinerija taikoma dabartinėse mokyklose? Ar apie tai pagalvojai? Dabar atostogauji, gal norėtum atlikti eksperimentą, kuris siūlomas čia: http://aistis.eu/index.php​/forumas/view-postlist/for​um-8-apie-l-a-i-s-v-/topic​-28-laisv-u-grot ?

Gal tai padėtų pačiai surasti kai kurių taip labai pasigendamų argumentų?

Šį Reginos komentarą, nors ir ilgą, įdedu netrumpinęs:

p.Antanui: ne filosofijos traktatų reikia, o tiesiog KELIO, kuriuo norėtumėte eiti, aprašymo, ne vizijų, o strategijų.

Tarkim, paskaičiau tą Jūsų nuriodytą traktatą apie Laisvę už grotų. Na, ir kas? Ką siūlote vietoj dabartinio maniežo kūdikiui? Paleisti vos ropojantį vaiką į lauką - lai susipažįsta su pasauliu? Lai susiranda valgyti, kuo užsiimti, lai išmoksta apsirengti, nusirengti, kad nesusirgtų...

Žiauriai naivu. Vaikas manieže tam, kad žmonija jau seniai žino, jog toks pasaulis vaikui per žiaurus, vaiką dar reikia paauginti iki jo.

O mokykla, kaip jau ne kartą įsitikinome šiame forume, yra visokia, jei pažiūrėsite teoriškai, pagal ŠMM dokumentus - tai mokykla beveik tobula, tačiau bėda ta, kad be vizijos ŠMM daugiau nieko nesukūrė, tad nelabai kas kelią randa į tą Naująją mokyklą, o ir motyvo to kelio ieškoti nėra. Ir jeigu Laimės kriterijus žmogui būtų svarbiausias, tai bet kokia išorinė prievarta keistis žmogų daro nesaugų, tad ir nelaimingą.

Ne veltui Škėma akcentavo,kad protas, mąstymas daro mus nelaimingus, laimingi būna tik idiotai.

Oi, tą patį pasakė ir Šekspyras "Hamlete": "Taip mąstymas padaro mus bailiais..."

O dėl laisvės, tai ji, kaip absoliutas, neįmanoma - mums neleista pasirinkti, kada ir kur gimti, kuo gimti, kokią genų kombinaciją paveldėti, mūsų nemirtinga siela įkalinta mirtingame, senstančiame, yrančiame kūne, mes negalime skraidyti kaip paukščiai, nardyti kaip žuvys, lindėti po žemėmis kaip sliekai... Tai juk irgi nelaisvė - mes renkamės tik iš to, kas mums duota. Vienu atveju "duoda" Dievas, kitu - visuomenė, kurioje gyvename.

Aš, tarkim, galiu negyventi pagal visuomenės man primetamas taisykles, bet jei nematau geresnės alternatyvos, renkuosi visuomenės "kalėjimą", juo labiau, kad tas kalėjimas yra bet kuriuo, net idealiausiu atveju.

Čia jau mano komentaras:

Matai, Regina, tamstos siūlomas pasirinkimas tarp vergo ir kiborgo yra bent jau man, siaurokas. Todėl aš ieškau geresnių variantų. O kaip žinome, kas ieško, tas randa...

O dėl strategijos, ją turime. Ji rimtai apmąstyta, daug kas jau patikrinta ir praktiškai. Ją rasti galima čia http://aistis.eu/index.php​/lietuva Tiesa, ten irgi nėra kiekviena smulkmena išdetalizuota, kadangi nemažai daliai šiandieninių žmonių perskaityti knygą ar net ilgesnį straipsnį jau prilygsta žygdarbiui.

Aidas rašo:

Na visai įdomi ta teorija (nieko apie ją negirdėjau, tai tik paskaičiau, ką čia rašote). Bandau pažvelgti į tos teorijos ateitį.

Pirmiausia vaikai priklauso bendruomenei, jais rūpinasi bendruomenė... Ar suaugę šie vaikai nepratęs idėjų toli...au ir nekels klausimo, kam reikalinga šeima? Visi gyventų kaip „bendruomenė“, vaikai bendri... Gaila, kad kol kas dar motinos žinomos (tėvai galėtų tapti nežinomi... bendruomenė...).

Kuo blogas toks šios utopijos tęsinys?

Šeimos sąvoka išnyktų, Būtų įteisintas visiškai palaidas gyvenimo būdas, be jokių įsipareigojimų ir be atsakomybės... Išsispręstų ir homoseksualių šeimų problemos (nebelieka šeimos, kaip institucijos, nebelieka ir problemos...). Tikrai pritariu Reginai, kad tai gali tapti puikiu „Gyvulių ūkio“ tęsiniu :) :) :) Gal būt net tokiu, kokio ir Orvelas nelabai pajėgė įsivaizduoti...

Mano komentaras:

Aidai, ar nepagalvojai apie tai, kaip tuos reikalus sklandžiai tvarkė ~ prieš 1000 ir daugiau metų mūsų protėviai?... Tėvai gana dažnai žūdavo nuo užpuolikų. Dalį moterų, tame tarpe ir mamų, per prievartą išsiveždavo į vergovę. O našlaičių,... pamestinukų, vaikų be priežiūros pas mus nebūdavo. Juos ugdydavo bendruomenės nariai kaip savus. Ir tas ugdymas buvo toks, kad vaikai beveik nė nepajusdavo, kad yra našlaičiai, kad neturi savo biologinių tėvų.

O šeimos buvo tokios tvirtos, ištikimos, kad apie 1300 metus atsibeldę į Žemaitiją doresni (idėjiniai) krikščionių misionieriai, savo raštuose pavadino Žemaitiją šventa žeme.

Plačiau apie tai http://aistis.eu/index.php​/praeitis

Aidas rašo:

Visiškai pritariu tam, ką rašot, Antanai.

Netgi nereikia žiūrėti taip toli.. Spaudoje dar visai neseniai šmėžavo teiginiai apie Gruziją - kodėl šioje šalyje nėra vaikų namų... Ir atsakymas būdavo vienintelis - šeimos, giminės ryšiai labai stiprūs ir visos giminės garbės reikalas užauginti globos netekusius vaikus... Bet čia šiek tiek kitoks atvejis.. Kalbama apie kaimynus (bendruomenę), kurie gali keistis nuolat...

Bet kuriuo atveju pabandžiau linksmai pažiūrėti į vieną diskusijoje paminėtą niuansą :)

Mano atsakymas Aidui:

O jeigu rimčiau, tai... giminės, su kuriais artimiau bendraujame, šiais laikais keičiasi gerokai labiau, nei kaimynai, bendruomenė. Ir tai net šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis, ypač kaime.

O mūsų bočiai labiau vertino ir puoselėjo gerus, draugiškus santykius su kaimynais, nei su kartą ar du per metus matomais broliais, pusbroliais.

Toliau sekė gana ilgi kelių diskusijos dalyvių pasisakymai apie tai, kokia mūsų strategija nerimta. Piktinamasi, kad mažai joje kalbama apie mūsų numatomą švietimo sistemą. Labai nepriimtina ir nesuprantama pasirodė mintis, kad mūsų regiono vaikai pradžioje turėtų atsiskaityti už trimestrus tradicinėse mokyklose (ką, beje jau išbandėme ir visai gerai  tai veikia)...

Mano atsakymas į tai:

Regina, vaikų atsiskaitinėjimai „tradicinėse“ mokyklose reikalingi ne mums, o valdžiai, kad nepultų terorizuoti šeimų už tai, kad neleidžia vaikų į valdišką mokyklą. Negi manai, kad normalu, jeigu iš valkatų, girtuoklių neatima vaikų, o jeigu normalus, blaivas, protingas žmogus neleidžia vaiko į mokyklą, jau grasina atimti?

Ar girdėjai ką nors apie Kramarik šeimą?

Ar būtų galėjusi ji ramiai savo genijus ugdyti namie, neleisdama į mokyklą? Dėl milijardų... persūdei, ten įvardytos laaabai daug kartų mažesnės reikiamos lėšos. Ir tos – liūto dalis žemės įsigijimui. Jeigu turėsim daugiau, tai minimalią infrastruktūrą užtikrinsim ir tiek...

Angele, degdama žvakė gali uždegti šimtus kitų žvakių, kurias gal ilgokai teks kaitinti, kol užsidegs, bet paskui jos skleis šimteriopą šviesą.

Ar ne taip?