Vartotojo vardas
Slaptažodis
Atsiminti mane
Dar apie vaikų ugdymą. Juk tai svarbiausia iš svarbiausių temų. Kas supranta rusiškai, pažiūrėkite šį klipą: http://www.youtube.com/watch?v=58nDHTvj0SQ&feature=relatedTo
(čia atsakymas į ginčus kitame forume)
Žaviuosi Jūsų aktyvumu ir neabejinga reakcija į svarbias temas. Negaliu, nebesugebu būti abejingas tokiems dalykams...
Nesinori taip sudėlioti visus atsakymus, gatavai sukramtytus, nes tokį perskaitęs žmogus labai greitai užmiršta. Visai kas kita, kai pats pamąstai, pasikapstai proto užkaboriuose, o jei dar ieškodamas užklysti į kertelę su emocijomis... tada surasto atsakymo jau tikrai ilgai nepamirši!
Storą išminties šaknį iškapstė Rūta:
„Tarkim, vaikui suėjo 7 metai, būtų pats laikas į mokyklą, tai kuo jam užsiimti? Jei nuo mažens nepažins, kas yra disciplina, atsakomybės jausmas, planai, tikslai, visą likusį gyvenimą ir mėtysis...“
Juk čia, ko gero, ir yra baisiausia tiesa, pagrindinė šių dienų vergystės priežastis...
Kaip tėvams sugalvoti, kuo užsiimt vaikui? Mažesniam – įspraudei į rankas barškaliuką, patupdei minkštam manieže, užmovei sauskelnes ir tegu daro „ką nori“, savo viename kvadratiniame metre sintetinio minkšto kalėjimo...
Vėl kažkas sakys „netaktiški, dviprasmiški išsireiškimai“?... Kreipiamės į Vikipediją: „Kalėjimas – pastatas arba jo dalis su izoliuotomis patalpomis nuteistiesiems laisvės atėmimu laikyti“
Suaugęs, mokantis skaityti, naudotis kompiuteriu kalinys, patupdytas už kažkokius nusikaltimus į kalėjimą, šiais laikais gali užsiimti studijomis, gali dalyvauti e-Akademijoje ar žiūrėti filmus apie gamtą, taip plėsdamas savo akiratį už kalėjimo ribų.
O ~ 8mėn. Kūdikis? Apropojo pagal perimetrą savo maniežą du kartus ratu ir pažįsta kiekvieną siūlų mazgelį. Perčiupinėjo manieže įmestus negyvus, plastmasinius žaisliukus... nei mamos, nei gėlelės kvapo. Skonis... koks ten skonis?...
Normalus vaikas, normaliomis sąlygomis GYVENDAMAS per 2-:-3 metus virš 90% spėja susipažinti su pasauliu, kuriame jis gyvena, sužinoti, kas jam svarbiausia gyvenime. Likusiems ~ 100 metų lieka nykstamai maža dalis!
Ir tuos pirmuosius savo gyvenimo metus jis yra dėmesingiausias, imliausias. Jis TROKŠTA pažinimo!
O tėvai... į kalėjimą! ! ! „Paaugsi – sužinosi“...
Vaikas protestuoja, verkia – padavė buteliuką su čiulptuku ir... būk patenkintas. Pasakyti taip, kad tėvai suprastų, nemoka...
Bado streikas! Mama pakviečia gydytoją! Tas per prievartą pripumpuoja vaistų, kad norisi ir kakoti, ir vemti... O nėra iš ko. Reikia patraukti iš to žinduko, kad pilvo neskaudėtų, netampytų...
Mama dėkoja daktarui, kad padėjo, kad „ligos“ praėjo...
Netikite?... Vėl Antanas fantazuoja?...
Siūlau eksperimentą;
„Pailsėkite“ vienas atostogas tokiomis sąlygomis. Plastmasinis (tiek to, tegu bus medinis... nebe maži, galite plastmasių apsupties nebeištverti) maniežas, keli barškaliukai, sauskelnės. Jokių knygų, jokių tv, jokių pokalbių nei telefonu, nei su šeimos nariais... Jie gali tik pačepsėti lūpomis, mirktelti, pasakyti tokius žodelius, kaip „niam niam“, „kaka“, „atiatia“, „caca“, „apapa“...
Na, tegu bus jums palengvinimas; triskart dienoje galėsite sauskelnes pasikeisti patys (vis užsiėmimas), jums tik paduos...
Ir taip mėnesiuką... Ištversit?... O viršus irgi užpintas... neišlipsi... O jeigu pasiūlytų antrą mėnesį tokių atostogų? Duotų trigubą atlyginimą?... Kaip?...
Esu beveik įsitikinęs, kad geriau sutiktumėte nors į konclagerį, kur kasdien iškepa po 5 brolius ir nežinai, kada ateis tavo eilė, bet... kažkas vyksta! KAŽKAS KITAIP, NEI VAKAR! Kartais vėjelis žydinčio sodo kvapo atneša, kartais palynoja... (Čia ~ užuomina Daivai, tvirtinusiai: „Jei jau kalbėti apie asmenybes, tai jų nesužlugdo nei konclageriai, nei mokyklos, nei pikti viršininkai.“)
Teisingai rašo Rūta: „...vaikui suėjo 7 metai, būtų pats laikas į mokyklą, tai kuo jam užsiimti?...“
Būtent! Pačius kūrybiškiausius, pačius svarbiausius asmenybės augimo metus žmogus praleido minkštame karceryje. Negi dabar imsi ir paleisi? Be jokios priežiūros?... Tegu eina į mokyklą... „Vis geriau, nei gatvėse bastytis“...
Kodėl geriau?... Todėl, kad tėvai panašiai gniuždyti, tfu... auginti. Jie jau neįsivaizduoja, kad galima kitaip...
Buvau paruošęs anketas. Apklausiau kelias dešimtis žmonių, nuo 50 iki ~ 75 metų amžiaus. Tiksliai nebeprisimenu, bet kažkur apie 70% jų buvo baigę aukštuosius mokslus. Tų anketų tikslas buvo išsiaiškinti, kiek mokyklose gautų žinių jie panaudojo gyvenime... Nesakysiu rezultatų, nes pravirksit :(...
Kartą paklausiau kelių šaunių, savimi patenkintų, besididžiuojančių savo darbu švietimo skyriaus inspektorių (moterų): „Kada paskutinį kartą naudojotės Pitagoro teorema?“ Moterys susikaupusios stengėsi prisiminti. Pasisiūliau padėti. Sakau: „Gal per vidurinės baigimo egzaminus?“ Visos sutikdamos palinksėjo!
Tada sakau: „Ar jūs suprantate, kad prievartaujate vaikus? Kemšate jiems į galvas tai, ko jiems gal niekada ir neprisireiks!“... O jeigu kada prisireiktų vieno ar kito dalyko, šiandien tai išsiaiškinti užtruktų ne ką ilgiau, nei užtrukau nukopijuoti iš Vikipedijos citatą apie kalėjimą...
Atsakymas: „O ką mes galim padaryti?“...
Apsidairykite!... 50-mečiai mokytojai sunkiai įsisavina elementariausias kompiuterių programas. 4-:-5 metų vaikai gana dažnai parodo mamoms, kur ką spausti, kur vesti pelę. Nors mamos moka skaityti, supranta angliškai, o vaikas net raidžių nepažįsta... (užauginau 5 vaikus, taigi žinau iš patirties)...
Kantriausiems :)
Labai darbštus žmogus 10 metų kasdien stovėjo prie tekinimo staklių, tekino iš plieno vienodas detales. Dirbo sąžiningai, viršydavo užduotis, gaudavo kartais net premijas, garbės raštus „Už gerą darbą“. Kartą susirgo, ilgesniam laikui atsigulė. Detalių reikia. Visi darbštūs žmonės užimti savo darbais. Cecho viršininkas pastatė prie tų staklių tinginį. Tas pusdienį pasidarbavęs pabėgo...
Rytojaus dieną atnešė kumštelių brėžinius. Nuo to laiko šias detales trigubai greičiau ir beveik be broko tekina automatas...
10 savo gyvenimo metų ŽMOGUS (lyg ir sveikas, lyg ir laisvas, lyg ir kūrybiškas... užaugęs minkštam manieže, nepersiskėlęs nė karto kaktos) darė tai, ką geriau ir greičiau už jį gali padaryti primityvi kelių kumštelių valdoma elektrinė mašina!...
Bijau fantazuoti, ar jo vietoje nenusišaučiau...
Ir vėl kažkas priekaištaus, kad filosofuoju, nesiūlau sprendimų...
Sprendimai yra konkretūs, apgalvoti, daugelis patikrinti praktiškai. Bet jiems reikia bent kiek laisvesnių žmonių, sugebančių priimti kiek kitokią mintį, nei iki šiol girdėtos, padaryti kažką kitaip, nei darė iki šiol... O dar kažkas pasijuoks, nebevadins „tikrais vardais“: „tamsta mokytojau“, „pone direktoriau“,„daktare“, „pone ministeri“, „gerbiamas profesoriau“... O ką apie tai rašė gerb. L. Donskis?
„Statuso praradimas – baisiau už mirtį“...
Et... Negi blogai, jei žmogus nori ramiai gyventi? Jeigu jam užtenka tos laisvės? Jeigu jis savęs nevadina vergu?... Pakentės tie vaikai... Ne karo metas...
Ar tikrai turime teisę taip save raminti?... Aš jau nebe...
Rašau vėl čia. Kartu bandydamas atsakyti į kai kuriuos man užduotus klausimus.
L. Donskis rašė: „Statuso praradimas – baisiau už mirtį Iš tikrųjų visada esama žmonių, kurie labiau už fizinį susidorojimą ar smurtą bijo prarasti savo statusą ir aukštą padėtį visuomenėje. Net ir tie, kurie vardan savo orumo būtų rizikavę savo saugumu ir net gyvybe, pabūgsta prarasti profesiją, statusą ir savirealizacijos galimybę. Visų pirma žmones stingdo baimė tapti niekuo – prarasti savo matomumą, žinomumą ir girdimumą.“
Atkreipkite dėmesį į autoriaus teiginį apie vieną iš populiariausių žmonių baimių; „Statuso praradimas“ !
O dabar citata iš Vikipedijos:
„Vergai darydavo viską, pradedant darbu kasyklose ir baigiant sąskaityba. Turėti vergą graiką, pedagogą (auklėtoją), kuris auklėtų ir mokytų vaikus, buvo garbės reikalas. Vergai vilkėdavo tais pačiais drabužiais kaip ir laisvieji piliečiai...“
O dabar mano pratęsimas, pamąstymui:
Įsivaizduokime prieš kelis tūkstantmečius gyvena labai turtingas, įtakingas Graikijos gyventojas. Jis turi du sūnus ir dvi dukras. Vaikų ugdymui jis turi du pedagogus vergus – vieną mergaitėms, kitą berniukams. Tais laikais vergai „Opelių“ neturėjo, tad jie su savo šeimomis gyvena savo šeimininko rūmuose, jų šeimoms skirtuose kambariuose. Jie nesirūpina nei tų kambarių apšildymu, nei remontu, nei maistu, nei apsirengimu. Visa tai – šeimininko ir (jo pavedimu) kitų jo vergų, atsakingų už tuos reikalus rūpestis. Jų šeimos valgo kartu su jų auklėjamais vaikais, o gana dažnai ir su šeimininkais. Jie kartu su šeimininko vaikais vyksta į pažintines, net gana tolimas ir egzotiškas keliones (ekskursijas). Jie aprūpinami pačiomis geriausiomis tų laikų mokymo priemonėmis, reikiamu sporto, pramogų inventoriumi. Daug ko su šeimininko vaikais vergai kartu moko ir savo vaikus (šeimininkas pats nori, kad tiek jo vergai, tiek jų vaikai nedarytų jam gėdos, elgtųsi kultūringai...).
Tuo labiau, kad ~ šeimininko namų ūkio apskaitininkas jau senas, gal iš kurio pedagogo vaiko išeis jam tinkama pamaina... Vergų vaikai visą laiką netoli savo tėvų, prižiūrimi, aprengti, pamaitinti... Šeimininko vaikai eina ilsėtis – vergui – laisvalaikis... Ten kiekvienam vergui atskiros pareigos, atskiri darbai ~ pagal profesijas.
O dabar paimkime šiandieninį pedagogą (nepatinka – nevadinkime vergu, tegu bus supančiotas karalius). Rytą atsikėlęs skubinai pataiso sau ir vaikams pusryčius, patikrina ar susidėjo į kuprinę knygas ir išskuba mama į vieną, tėtis į kitą darbą. Vaikai, jeigu ne į skirtingas mokyklas, tai bent jau į skirtingas klases, kur per visą dieną nelabai susitiks. Pietums... per ilgąją pertrauką nubėgę nusiperka kokakolos ir kebabą... Tėvai... Gal irgi suspės kur nubėgti papietauti, o gal... tik kavos atsigers...
Atlyginimai... kiek pavyko susitarti su vergvaldžiu (tfu, su darbdaviu). Parėjo po darbo namo, pašto dėžutėje sąskaita už šildymą... validolio tabletė... Atbėga bardamasis kaimynas – virtuvėje jam iš lubų bėga vanduo, prakiuro vamzdis... mažasis sūnus per pertrauką susistumdė su draugais, persiplėšė kelnes, kuo rytoj aprengti išleidžiant į mokyklą... Per tv rodo pamėgtą serialą (pavadinimą įsirašykit patys), o vyras žiūri krepšinio varžybas. Su juo nesusitarsi, šiandien grįžo piktas; „kažkoks durnius“ išlindo sankryžoje nepraleidęs, tad vos išvengė avarijos...
Atmeskite visas išankstines nuostatas, visus įtarinėjimus, ką aš čia jums „noriu įpiršti“. Tiesiog patys sau atsakykite į klausimą, kuris, Jūsų manymu, vergas ar „supančiotas karalius“ laisvesnis? Kuris iš jų daugiau laiko gali skirti savo vaikams, šeimai? Kuriam daugiau rūpesčių dėl namų ūkio?...
Ir vėl pasiremsiu L. Donskiu: „Visų pirma žmones stingdo baimė tapti niekuo – prarasti savo matomumą, žinomumą ir girdimumą.“
Kurį iš mano nupieštų personažų, Jūsų manymu, labiau stingdo ta baimė? Taigi, ir kuris čia labiau priklausomas?
Galų gale, kuris iš jų laisvesnis viešai išreikšti savo požiūrį vienu ar kitu klausimu?...
Taip taip... girdžiu jau: „vėl tas Antanas viską čia hiperbolizuoja, sutirština spalvas. Su vergais vergvaldžiai elgėsi blogiau, nei su savo šunimis“...
Esat protingi. Įsivaizduokite save to senovės vergvaldžio vietoje. Ar jūs norėtumėte, kad vaikai nuo mažens mokytųsi niekinti, žeminti kitus?
O gal geriau tegu mokosi gerbti? Tada daugiau šansų, kad ir mane senatvėje labiau gerbs? O gal manote, kad vergvaldžio vaikai geriau mokysis iš niekinamo ir įžeidinėjamo mokytojo?... Taigi, tikėtina, kad tas protingas senovės laikų turtuolis pats rodys mokytojui pagarbą, pripažinimą, kad iš jo to išmoktų ir jo vaikai.
Kažkada dirbau apskrities socialinių reikalų ir švietimo departamento direktoriumi. Pas mane ne kartą buvo atėję mokytojai, mokytojos skųstis, kad mokyklų vadovai iš jų atvirai žiauriai tyčiojasi, menkina juos vien dėl to, kad kažkokiu klausimu nesutiko su „valdovo“ nuomone, kažkur kažką pasakė kitaip, nei norėjo tas „valdovas“.
Kaip man tai siejasi su aptariamomis šioje e-Akademijoje temomis? Ar mes čia galime paliesti, aptarinėti valstybės valdymo klausimus? Ar nėra nors vienas iš menkiausių šios akademijos tikslų kelti kvalifikaciją jauniems politikams, kurie netolimoje ateityje galėtų garbingai įspirti į... šiandieniniams ramonams, baukutėms, paksams, sacharukams ir garbingai atstovauti mus Lietuvos Seime ar Europos Parlamente?...
O jeigu taip, tai pasakykit, kurio iš dabartinių Seimo ar EP narių kalbas ir raštus mūsų palikuoniai studijuos, žavėsis jais, kaip mes šiandien žavimės Konfucijaus, Senekos, Marko Aurelijaus... išmintimi, įžvalgumu?
Na ir... gal tikrai nekuklus, gal labai akiplėšiškas prašymas: bent patyliukais, užsigesinę šviesą, pakišę galvą po antklode, patys sau prisipažinkit kurio iš mano aukščiau nupieštų mokytojų mokinį šiandien mieliau rinktumėte į Seimą? Kuriam iš jų mieliau patikėtumėte mokyti savo vaikus?...
Pažanga? Pusantrų metų vaikas išmoko nusukinėti galvas viščiukams?... Keturračiais laužo medelius, ratais drasko skruzdėlynus?... Visiškai neįvertindami energetinių poreikių tendencijų, prie kiekvieno bažnytkaimio stato uždelsto veikimo atomines bombas, t.y. elektrines?... Be jokios atodairos nuodija gamtą, kuri jį patį maitino?... Nutašė mūsų protėvių brangintą ir gerbtą ąžuolą, padarė iš jo kankinimo žudymo įrankį – kryžių ir klaupiasi jį garbindami?... Pažanga?... Tuo tarpu mūsų senovės protėviai, net atpratę vaikščioti basi, batus siūdavo užapvalintais galais, kad nežeistų žolės, per kurią eina...
Daiva
Susidaro toks įspūdis, kad Jūs neigiate bet kokią pažangą. O gal pripažįstate ją tik iki tam tikro lygio ar tam tikro evoliucijos tarpsnio - pavyzdžiui, išsitiesė beždžionė, paėmė į rankas darbo įrankį ir toliau stop...gyvena susiliejusi su gamta ir nė žingsnelio pirmyn. Juk nėra progreso, nėra evoliucijos - imam žengti atgal, reiškia regresuoti arba degraduoti. Ir laisvės nebūtume iškovoję, jei miške tik į bitutes ir drugelius būtume žiūrėję. Negalima visko suabsoliutinti.
Sudalyvavau jaunimo organizuotoje internetinėje akademijoje kai kuriais politiniais klausimais.
Čia pateiksiu keletą savo kiek sutrumpintų pamąstymų ten kitų dalyvių ar moderatorių išprovokuotais klausimais.
Suintrigavot mane, puikus jaunime, savo e-akademija. Gintauto pakviestas užsiregistravau, maniau parašysiu vieną kitą mintį iš savo, senesnės, sovietinės kartos žmogaus varpinės. Ir štai; turiu labai gerą pavyzdį, kaip ta aplinka, į kurią „įsimontuoji“, daro gana akivaizdžią įtaką žmogui, jo elgsenai, dienotvarkei, o tai reiškia ir gyvenimui ir... mąstymui.
Nenorėčiau, kad šis mano pamąstymas būtų kieno nors suprastas kaip priekaištas ar nepasitenkinimas. Rašau tik norėdamas paskatinti geriau įsigilinti, giliau apmąstyti tas svarbias temas, kuriomis diskutuojame, apie kurias skaitome čia pasiūlytą medžiagą...
Įžangai į tą „pasigilinimą“ konkretus pavyzdėlis:
Turime klausimą: „Ko lietuviai, anot Leonido Donskio, šiandien bijo labiausiai?“
Man daug išsamesnis ir tikslesnis atsakymas atrodė to paties gerb. L. Donskio straipsnio tik kita citata: „Statuso praradimas – baisiau už mirtį “.
Ir noriu atkreipti skaitytojų dėmesį į tą, mano manymu siaubingai svarbią, labai daug apie tariamas ir tikras laisves, apie įsivaizduojamus ir tikrus asmenybių silpnumus ir stoiškumus bylojančią kiek ilgesnę to paties L. Donskio straipsnio citatą.
>> „Statuso praradimas – baisiau už mirtį
Iš tikrųjų visada esama žmonių, kurie labiau už fizinį susidorojimą ar smurtą bijo prarasti savo statusą ir aukštą padėtį visuomenėje. Net ir tie, kurie vardan savo orumo būtų rizikavę savo saugumu ir net gyvybe, pabūgsta prarasti profesiją, statusą ir savirealizacijos galimybę. Visų pirma žmones stingdo baimė tapti niekuo – prarasti savo matomumą, žinomumą ir girdimumą.
Bet tai neišgąsdina M. Kunderos romano herojaus Tomo, kuris iš garsaus chirurgo priverstas tapti langų valytoju. O galutinai Tomas ir Tereza išsilaisvina persikėlę gyventi į kaimą – ten nėra jokios hierarchijos ir socialinių kopėčių. Kaime jie pasijunta iš tikrųjų laisvi ir laimingi, sykiu supratę, kad juos galėjo pavergti ne tik brutali sovietų jėga, bet ir jų pačių baimė prarasti savo darbą ir padėtį. “ <<
Džiugu, kad autorius, nors ir gerokai jaunesnis, pajuto, suvokė tą sovietinės sistemos sukurtos asmenybių laužymo, pavergimo sistemos klastingą galią.
Skaitau gerbiamos Daivos jaunatviškai kategorišką komentarą: „...Jei jau kalbėti apie asmenybes, tai jų nesužlugdo nei konclageriai, nei mokyklos, nei pikti viršininkai. (Iš savo patirties galiu pasakyti, nes kažkada savo tiesioginiam vadovui pasakiau - jūs galite mane sužlugdyti kaip darbuotoją, išmesti iš darbo, bet niekada nesužlugdysite manęs kaip žmogaus. Man tai padėjo). “
Skaitau ir džiaugiuosi, kad ta karta jau nepažino to laužančio monstro totališkumo.
Tuo labiau, kad labai akivaizdžiai teko daug kartų įsitikinti, kaip tais gūdžiais sovietiniais laikais panašiai drąsūs žodžiai labai stipriai skirdavosi nuo... darbų.
Puikiai prisimenu, koks spaudimas būdavo pavyzdžiui studentams būtinai visiems dalyvauti spalio ar gegužės demonstracijose. Už nedalyvavimą grasindavo atimti stipendiją. O jeigu studentas dar silpniau mokėsi, labai greitai galėjo būti išmestas iš aukštosios mokyklos pavyzdžiui už skolas, kai kitas, paklusnesnis, sėkmingai tęsdavo studijas su dvigubai daugiau skolų. Labai nemėgau prievartos, spaudimo, tad vis jam priešindavausi. Ne kartą buvau lyg ir įtikinęs visą grupę, kad susidoroti gali su vienu, dviem, bet va visos grupės (tuo labiau, kad buvom viena iš geriausių sraute), nei išmes, nei stipendijos atims...
Bet... demonstracijose nebūdavo tik manęs vieno :(
Nežinau, kiek per Lietuvą šiandien sutiktume žmonių, nė kartą nesudalyvavusių tose „džiugiose, šventinėse“ demonstracijose, bet man tokio iš mūsų kartos dar nė vieno neteko sutikti. (Pats tikrai nė vienoje nesudalyvavau).
Pabaigiau aukštuosius mokslus taip ir netapęs nei spaliuku, nei pionieriumi, nei komjaunuoliu. Jaunesniems sunku net įsivaizduoti, koks buvo spaudimas, kokie grasinimai, kokie gundymai...
Atėjus dirbti jaunam inžinieriui į gamyklą, jau už pusantrų metų labai atkaklūs siūlymai tapti gana didelio ir svarbaus cecho viršininko pavaduotoju, nė nebandant slėpti, kad gana greitai galėsi pakeisti viršininką, nes jis bus perkeltas kitur.
Patikėkit, turint šeimą, du (tada dar tik) mažus vaikus, kada esi priverstas bėgioti į du darbus (antroji darbo knygelė – kryptingo veikimo, žiūrint į perspektyvą rezultatas) ir kita alternatyva – visa tai išspręsti daug paprasčiau, o tam tik reikėtų įstoti į TSKP...
Ir sugebėjusių visiems tiems gundymams ir grasinimams atsispirti buvo... laaaabai nedaug :(
Įsisimaginau :) Rašau čia ne norėdamas pasigirti savo kampuotumu. Vėl priminsiu gerb. L. Donskio žodžius: „...Kaime jie pasijunta iš tikrųjų laisvi ir laimingi, sykiu supratę, kad juos galėjo pavergti ne tik brutali sovietų jėga, bet ir jų pačių baimė prarasti savo darbą ir padėtį. ..“ Noriu atkreipti dėmesį į šią trumpą, bet... labai gilią prasmę savyje slepiančią citatą. Garsus chirurgas ~ stiprokai sugniuždomas, priverstas valyti langus... Bet va, apsigyvena kaime... patiria tikrą laisvę, laimę...
Gimiau ir augau gilaus užkampio kaime. Šeimoje augome 4 vaikai. Ištisas dienas praleisdavome laisvi, gamtoje, tyrinėdami aplinką, ieškodami savo gyvenimo prasmės. Pažinojom kiekvieną sodybos medelį ar krūmą. Puikiai žinojome kur artimiausiame miškelyje pirmiausiai išsirpsta žemuogės ar mėlynės, kur gausiausiai auga baravykai ar lepšiai. Pirmą kartą plastmasinę lėlę pamačiau pas kaimynų mergaitę būdamas gal kokių 6 ar 7 metų. Pirmą kartą televizorių pamačiau būdamas gal aštuntokas, kai su tėvu nuėjome pas vienintelį per kelis kaimus televizorių turėjusį žmogų, pasižiūrėti, kaip mane ir mano draugus rodys per televiziją. Bet nė vienam iš mūsų net į galvą nešaudavo tokie dalykai:
Sesers dukra (gal 1,5m, amžiaus), jau gimusi ir ~ auganti mieste, vasarą, kaime pas mano tėvus sėdi ant kieme patiestos antklodės, šalia pasidėjusi du jau nebegyvus, nebecypsinčius, todėl nebeįdomius viščiukus ir jau... bebaiginėjanti apdoroti trečiąjį...
Dabar jau ji pagyvenusi miestietė, gana gerai pripažinta savo srities specialistė, bet... daugeliu klausimų jos suvokimas, švelniai tariant, kuklus. Ir va, kada taip, per gana netrumpą ir labai įvairią savo gyvenimo patirtį eilinį sykį pereini dėmesnigesniu žvilgsniu, gana nesunkiai pamatai, kad šiandieninis žmogus, savo pasaulio pažinimą pradėjęs ne nuo bičių, gėlyčių ir iš lizdo išmestų gandriukų, bet nuo keturračių, negailestingai naikinančių bičių ganyklas ir skruzdėlynus, nuo kompiuterinių žaidimų, kur „kraujas liejasi laisvai“, visiškai nebepajėgus net įsivaizduoti, kokius išminties lobius gali turėti kaimo senukas, neišmokęs ne tik skaityti ir rašyti, nematęs televizoriaus, negirdėjęs radijo, bet net nemokantis pasirašyti.
Paskaitai protingus šių dienų „išminčių“ straipsnius ir kartais tenka pasigailėti, kad tų straipsnių autoriai niekada neturėjo progos net pakalbėti su tokiu beraščiu kaimo išminčiumi.
Žodžiu laisvė Žmogui yra būtina, kad jis galėtų augti kaip tikrai kūrybiška, atsakinga asmenybė.
O šiandien labai daug sutinkame norinčių kinkyti vežimą prieš arklį...
Kalbama, kad negalima duoti per daug laisvės žmogui, kol jis nėra pakankamai atsakingas...
Iš pirmo žvilgsnio lyg ir viskas teisinga. Atsakomybė būtina laisvam žmogui. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Kai geriau pasigilini, tai toks teiginys yra nusikalstamai klaidinanti demagogija!
Kokia atsakomybė vergui (nelaisvam žmogui). Vergas niekada ir už nieką nebuvo ir nebus atsakingas. Atsakomybę gali prisiimti tik laisvas žmogus, savo gyvenimo šeimininkas! Va čia ir išryškėja daugeliui nelabai pastebima šių laikų kasdienės rutinos baisybė.
Nuo gimimo kūdikis uždaromas plastikiniuose maniežuose, darželiuose, mokyklose. Jis ilgus n-iolika metų priverstinai laikomas nenatūraliose sąlygose, kokių realiame gyvenime daugiau niekur jam nebus. Taip žmogus atpratinamas nuo bet kokios atsakomybės. Net jei guzą kaktoje įsitaisė, kalti tėvai, kad minkštame manieže padėjo kietą kaladėlę...
Čia, kaip toje A. Mamontovo dainelėje „...uždarys minkštoj palatoj ir visa istorija...“.
Ir štai vaikas ūgiu praaugo tėvus – jau didelis. Kaip kokie prabudę idiotai stebimės, kad jis nemoka deramai elgtis su kirviu. Nuėjo laužui malkų pakirsti, persikirto koją. Išvada – negalima jam duoti kirvio... Per rinkimus kryželį padėjo už Šustauską ar Paksą – nesąmoningas, nevertas laisvės. Reikia jam laisvę trupinti mažomis dozelėmis, pagal pareigas, atsakomybę...
Bet šaknys? Šaknys vaikystėje, lopšyje... mumyse!
Atraskime tas šaknis ir savyje, ir tuose tekstuose, kuriuos skaitome. Ir tada nustebsime, kad atrasime prasmę, o gal ir daugiau tiesos netgi ten, kur anksčiau nepastebėjome to nė užuomazgos.
Štai pavyzdžiui nesena, atrodo „Vairo“ dainelė, kuri pradžioje pasirodė eilinė, kvaila, šiuolaikiška. Bet kai įsiklausiau į žodžius: (cituosiu iš atminties, atleiskit už galimus netikslumus) „...atranda žmonės žvaigždžių dar naujų,– šviesiau virš miškų, virš namų...“
O juk tikrai... aplinkui milijonai žmonių, kuriems paprasčiausia eilinė žvaigždėta naktis. Bet va, vienas keistuolis gal kelis metus praleidęs prie teleskopo, surado naują, dar niekieno iki šiol neatrastą žvaigždę. Jam danguje sužibo viena žvaigždele daugiau. Jam gyvenimas pasidarė šviesesnis...
Linkiu kiekvienam įsileisti į savo gyvenimą kuo daugiau šviesos, gerumo meilės.
Ačiū už kantrybę!
SOLFEDŽIO DAŽNIAI
(stiprinkite savo kūno ir sielos sveikatą)
*Kas tai?
* Solfedžio dažniai senovėje buvo naudojami Grigališkosiose giesmėse. (*Grigališkasis choralas* - krikščionybėje egzistuojanti Dievo šlovinimo forma, kai maldingai giedami liturginiai ir Šventojo Rašto tekstai.)
Buvo tikima, kad giedant šias giesmes, buvo šlovinama ir sukuriama speciali aplinka, reikalinga bažnytiniams ritualams. Plačiau šių giesmių dažnius tyrinėjo Dr Joseph Puleocomo, nes jas dainuojantys vienuoliai pasižymėjo tvirta sveikata, skvarbiu protu ir nepaprasta ištverme. Lotynu kalba dainuojami tekstai ir išgaunami muzikiniai dažniai turėjo ypatingą poveikį, tačiau daug šių himnų rankraščių buvo sunaikinta bažnyčios, norint atimti savęs paties gydymo galimybę.
Šiuo metu mokslininkai eksperimentuodami su gyvūnais jau įrodė, kad tam tikri dažniai gali pakeisti net molekulinę sandarą, ADN struktūrą, genetines ligas.
Skiriami 6 dažniai:
UT - 396 Hz - padeda išlaisvinti baimes ir kaltės jausmą
(fiziniai negalavimai: šlaunys, kojos, stuburas, antsvoris, hemorojus, vidurių užkietėjimas, trišakis nervas, artritas, problemos su keliais)
RE - 417 Hz - padeda modifikuoti esančią situaciją ir palengvinti pasikeitimą. Įsisenėjusios situacijos, išsibalansavimo panaikinimui.
(inkstai, šlapimo pūslė, pilvo sritis, lytiniai organai: impotencija, frigidiškumas, gimda)
MI - 528 Hz - transformacijai ir stebuklams. ADN molekules pokyčiams.
(skrandis, virškinimo sistemos sutrikimai, opos, diabetas, hipogliukemija)
FA - 639 Hz - santykiams tarp žmonių
(širdis, plaučiai, cirkuliacinė sistema, astma, aukštas kraujospūdis)
SOL - 741 Hz - intuicijos pagerinimui
(gerklės zona ir problemos, kaklas, pečiai, ausų problemos, dažni peršalimai)
LA - 852 Hz - aukštiems dvasiniams tikslams
(smegenys, nosis, akys, nervinė sistema, galvos skausmai, bloga rega, sinusitas, košmarai)
Bendrai per visus dažnius einanti, harmonizuojanti meditacija
Galite klausyti tiesiog užsimerkę (su ausinėmis) arba išdidinti ekrane ir žiūrėti besikeičiančias spalvas.
Kad pasijaustų poveikis reikia praktikuoti reguliariai
(tai nesunku, nes šių video trukmė tik apie 5 min).
*Video*
UT - 396 Hz
http://www.youtube.com/watch?v=IJUu-xiJPx8#lq-lq2-hq
RE - 417 Hz
http://www.youtube.com/watch?v=7ftMa2Rzo54#lq-lq2-hq
MI - 528 Hz
http://www.youtube.com/watch?v=tZrBRQn6K0A#lq-lq2-hq
FA - 639 Hz
http://www.youtube.com/watch?v=CLuEy2p2bBw#lq-hq
SOL - 741 Hz
http://www.youtube.com/watch?v=gBrocj_s-wE#lq-lq2-hq
LA - 852 Hz
http://www.youtube.com/watch?v=hhHe8C6Qej4#lq-lq2-hq
O kartais tiesiog gera pabūti ramybėje, išgirsti čirškiantį žiogą ar giedantį paukštį, pamatyti mus supantį grožį...
Afirmacija su pinigais
Duomenys pamąstymui
Vis dar atsiranda žmonių, kurie niekaip nesugeba susivokti, kad gyvename jau nebe sovietinėje sistemoje. Kad jau pas mus rinkimai vyksta demokratiškai (kiek sugebame ta demokratija pasinaudoti).
Vis dar atsiranda besipiktinančių, kad Seimo nariai šoka, rodo plikus papus Seimo salėje ar dar kokias nesąmones krečia, bet va – bėda – neina jų išvyti iš Seimo, atšaukti, nubausti... Vis zirzia, kad įstatymai blogi, kad valdžia bloga, kad valstybė „ne tuo keliu eina“, kad „manimi nesirūpina“, kad „darbo neduoda“... Ir, kaip taisyklė, vis atsiranda Seimo narių, dejuojančių su tokiais neišmanėliais unisonu (gėda net klausyti).
Tokių norisi paklausti:
– O kokio įstatymo jums trūksta? Juk visi Seimo nariai atsako prieš rinkėjus. Kažką ne taip darė, kituose rinkimuose už jį nebebalsuos. Bet kad tie rinkėjai atsimena tik paskutines sunkias pagirias, kaip labai galvą skaudėjo, ir kaip pasitaisė, kai gerai „įkalė“.
Kiek Paksas partijų pakeitė, kiek Ramonas, kiek Prunskienė, Gražulis... Prieš kiekvienus rinkimus vis nauja šaika.
Ką tai reiškia?
Tai reiškia tik tiek, kad tokie atvirai į akis sako: „durnas tu, runkeli, esi, spjaunu aš ant tavęs iš aukštos varpinės, bet nulipęs paduodu saldainiuką, o tu, saldainiuką suvalgęs, su popieriuku mano skreplį nuo snukio nusibraukęs, vėl už mane balsuok“...
Ir tu balsuoji...
Na, jeigu tau taip gerai, jeigu tau tinka tokie chameleonai, kurie gali bet ką pažadėti, bet apsisukę tuoj viską pamiršta, tai ko nori? Kokius renkiesi, tokius ir turi.
Juk tu balsuoji už išdavikus, kurie vos išrinkti išduoda tave, atsisako ką tik duotų pažadų ir daro tai, ką nori. Nesugebi atsiminti – užsirašyk: ką žadėjo, kokiai partijai priklausė, kokia tos partijos rinkiminė programa buvo. Ką darė po rinkimų, ką kritikavo, ką konstruktyvaus siūlė, ką kalbėjo?... Kokioje frakcijoje veikė? Kokiai partijai priklauso eidamas į kitus rinkimus? Tik taip įmanoma bent minimali atsakomybė. Tik taip galime įgyvendinti bent kiek veikiančią demokratiją (kad ir atgyvenusią).
Tik taip galima kažką pozityvaus padaryti politikoje!
Matai, Auriau, pas mus situacija kiek kitokia.
Norint kad žmogus pasikeistų, kad visuomenė, kad tvarka pasikeistų, reikia, kad žmonės to norėtų. Kad to norėtų bent jau tie, nuo kurių labiau tai priklauso, kurie „diktuoja madas“.
Pas mus, deja ne be stiprios išorinės pagalbos, buvo nueita kvailesniu, nedėkingesniu (mums, lietuviams) keliu.
Buvo nupirktos masinės informavimo priemonės, žurnalistai, nupirkta arba šantažuojama gana nemaža dalis politikų. Šie ėmėsi liaupsinti „gerus sovietinus laikus“ ir menkinti laisvos Lietuvos pasiekimus, šmeižti tos laisvės aktyviausius, nuosekliausius, protingiausius siekėjus.
Taip apgauta didelė dalis eilinių rinkėjų toliau į valdžią renka tos nusikalstamos partijos įvairiausių atplaišų veikėjus. Renka juos būtent už tai, kad jie kolaborantai, kad jie Lietuvos laisvės griovėjai.
Taip buvo sukurta palanki terpė toliau gerai jaustis bolševikiniams kolaborantams. Jiems nėra jokių motyvų keistis...
Žiūrėk, Paleckiukas Algirdas didžiuojasi savo senelio „žygdarbiais“ parduodant Lietuvą, atvirai veikia prieš savo Tėvynę. Jo tėvas patyliukais tebedaro savo juodą darbą, aukštindamas bolševikus (įvairių atspalvių) ir menkindamas Lietuvos pasiekimus, diskredituodamas jos gerus siekius.
Vokietijoje sudarytos geresnės sąlygos pažangai, vertybių perkainavimui. Ten pasmerktas fašizmas, nuteisti pagrindiniai jo veikėjai, uždraustos jų liaupsės, atributika... Ir ten net senis, karo veteranas, be jokio pasididžiavimo, netgi su tam tikra kaltės gaidele, sužinojęs, kad aš iš Lietuvos, pokalbyje prisipažino, kad teko tuose kraštuose kariauti.
Pas mus iki šiol bolševizmas, komunizmas, leninizmas, stalinizmas... nepasmerkta, rimtai, viešai neįvardinta kaip nusikaltimas žmonijai, nors tas sovietinis, kruvinasis „-izmas“ padarė žmonijai geroka daugiau žalos nei fašizmas.
Dar iki šiol buvusių kolchozų pirmininkų, stribų palikuoniai pirtyse ne vienas sėdi su „budionovke“, papuošta raudona penkiakampe žvaigžde. Dar kovotojai už Lietuvos laisvę neretai atvirai tebevadinami banditais. Mokyklose vaikai auklėjami su gana atvira sovietine, bolševikine orientacija.
Tai daroma diriguojant užsimaskavusiems pilkiesiems raudonųjų kraugerių kardinolams. Eiliniai mokytojėliai patys nelabai suvokia, kam iš tikro tarnauja. O jei vienas kitas ir suvokia, tai... įbauginti, įspausti į kampą, bijo atvirai pasakyti savo nuomonę...
Kol tokia situacija, kol nusikaltimai viešai nepasmerkti, kol dar vis purenama dirva toliau sėti nusikalstamą sėklą, tol deja apsikabinimams dar per anksti.
p { margin-bottom: 0.21cm; }
Sutinku, Auriau, su tamsta dėl dairymosi atgal. Turime tam ir labai gerą lietuvišką J. Biliūno „Laimės žiburį“. Ten ta pati išvada – atsigręši – virsi akmeniu.
Tik čia yra tokia „plonybė“; atgal gręžiojasi tas, kuris neturi aiškaus tikslo, kuris abejoja savo jėgomis, kuriam lipant į kalną galvoje vis kirba mintis „ko mane velnias neša į tą galerą?“...
Žodžiu, tai galioja trumparegiui, strategijos nesuvokiančiam vergui, nesuvokiančiam kodėl jis tai daro, kuris kaltina tuos, kurie jį spaudžia tai daryti.
O va laisvas žmogus, keldamas sau tikslus turi rimtai įvertinti patirtį (geriau ne tik savo, bet ir kitų), atsižvelgti į kažkieno padarytas klaidas, nusibrėžti sau tikslus, susidaryti jų įgyvendinimo planą ir tada jau nesigręžiodamas atgal kopti į tą kalną.
Tiek krikščionybė, tiek bolševizmas stengėsi žmonėms atimti tikrąją laisvų, didžių protėvių istoriją.
Todėl degė inkvizicijos laužai, todėl sovietinė istorija buvo tik dūmų uždanga. Taip buvo ugdomi paklusnūs vergai... Katynėje lenkų karininkus sušaudė vokiečiai, Rainių baisios egzekucijos išvis priešų išmislas. Tiesiog studijuok „garbingą“ TSKP istoriją, „...smiltele būk prie kietojo mūro, jeigu akmeniu būt negali...“, pridėk tą savo smiltelę prie komunizmo mūro ir nesuk galvos, kreivas jis ar tiesus... Tuo pasirūpins kiti... Kas? Ne tavo reikalas...
Panašiai elgiamės ir dabar, nusisukdami nuo baisiai kruvinos, nusikalstamos praeities tų visų „komunizmo statytojų“ bolševikų-komunistų-socialdemokratų-paksistų-uspaskinių-... (kuo dar persidažys – parodys ateitis).
Tik sąmoningas, protingas, patyręs architektas suvokia, kad patikimą pastatą galima pastatyti ant tvirto pamato. Eilinis samdytas mūrininkas ateina ir mūrija sieną, nesukdamas galvos, kokio gylio pamatai, ar pakankamai tvirti...
Minčių apie tai galima rasti čia:
http://aistis.eu/index.php/istorija
Kiek dabar parsidavusių žurnalistų dėka yra zirziančių, kad „prie ruskių gyveno geriau“... Kiek balsavo už Brazauską ir jo kliką, kiek dabar dar vis visaip persidažiusių bolševikų, tokių neišmanėlių apmulkintų rinkėjų dėka papuola į Seimą?... Pažiūrėkite, ką 1995m !!! darė „sovietinė demokratija“ „savuose“, bet nelabai savų žmonių miestuose...
http://www.youtube.com/watch?v=Zp55zpdXQkI
O juk visai nedaug trūko, kad panašius įrašus šiandien kokie užsieniečiai būtų žiūrėję, kaip „ekskursiją rusiškais tankais po Vilnių ar Kauną“... Ar ne to siekė burokevičiai, kuoleliai? O šiandien buvęs jų bendražygis, Stanislovas Giedraitis... ne, ne, ne nuteistas, bet mažeikiečių išrinktas Seimo nariu!... Ir kiek dar panašių Lietuvos kenkėjų šiandien mūsų valia valdžioje? Iki kokio absurdo dar gali žmogeliai nusivažiuoti?...
http://www.youtube.com/watch?v=3IB6OcV5OB8
Negi dar vis nepritrūks mūsų Tėvynėje Lietuvoje žmonių, laukiančių tokios „demokratijos?...!
Beje, paskubėjau išsiųsti savo atsakymą, užmiršęs ir padėkoti. Ačiū, Auriau, už tikrai įdomias mintis, už konstruktyvias pastabas. Ir būisu dėkingas, jeigu, kaip žadėjai, tęsi savo pasisakymus.
Gerų Naujųjų visiems!
Būkite sveiki!
Gavau pastabų, kad kai kas nesulaukia mano atsakymų į kelių skaitytojų užduotus klausimus. Seniai surašiau tuos atsakymu ir pateikiau juos ČIA kartu nukopijavęs ir su tais klausimais susijusius pasisakymus, kadangi maniau būsiant naudingiau tam „užveisti“ atskirą temą.
Tiesiog nepagalvojau, kad žmogus įėjęs ten, kur kažko ieškojo ir neradęs, kitur visiškai nė nepasižiūri...
... mokomės..i. Ačiū jums už geras pamokas!
Auriau, viskas, ką tamsta rašai – tikra tiesa. Tik tamsta visai neatkreipei dėmesio į vieną smulkmeną, kuri eliminuotų prieštaravimą tarp to, ką tamsta rašai ir to straipsnio, kurį tamsta kritikuoji...
Taigi... O kas tai per smulkmenėlė?...
Visi tamstos išvardyti gyviai maitinasi žmogaus dar ne iki galo sugadintoje aplinkoje:
– Kuala ėda jau gal šimtmetį toje pačioje vietoje augančių eukaliptų lapus.
– Šernai, briedžiai... maistą susiranda šimtmečio senumo miške.
– Net tie Afrikos gyventojai gyvena dar kol kas be televizoriaus, mobilaus telefono, ir... šiukšlių dėžės.
O štai mes... užaugintas bulveles nusiskutame, kur iškratome lupenas? Ar jos patenka atgal į tą žemę, kuri tas bulves išaugino?
Netgi vandenį nuo tų virtų bulvių dažnas nusunkia. Kur?... Kur jis patenka? Ar į tą žemę?
Suvirškinam tas bulves. Dalį ten dar rastų naudingų (ir nelabai) medžiagų pasisaviname, kitas... į unitazą. Kur jos patenka? Ar į tą žemę?... Ar ten, kur patenka po panašaus proceso šernų „produktas“?...
Pagaliau, užbaigę šios žemelės kelionę pasidedam šaukštą ir išskrendam... Kur patenka mūsų atgyvenęs kūnas? Ar į tą žemelę, kuri jį maitino?...
O štai, tiek kualos, tiek šerno (jeigu jo sumedžioję nesuėdė urbanizuoti žmonės), viskas kas lieka, sugrįžta ten, iš kur buvo pasiskolinta.
Kaip matome, visi, ypač gyvenantys miestuose žmonės iš gamtos ima visas naudingas medžiagas, o atgal į žemę jau pila tik tas, kurios jiems atrodo naudingos. Taip vietoje kelių dešimčių svarbių mineralų, metalų, druskų į žemę žmogus įterpia tik ~ azoto ir fosforo chemines trąšas. Nuo jų bulvė išsipučia didelė, bet... tų žmogui, jo sveikatai būtinų elementų, kuo toliau, tuo labiau trūksta. O tie svarbūs elementai keliauja į sąvartynus, į kapines...
Kai rimčiau pasigilini, dabartinis mūsų gyvenimo būdas protingumu nelabai kvepia. Nors mes įsivaizduojame, kad gyvename vis geriau, tampame vis gudresni, bet... atkakliai kertame šaką, ant kurios sėdime, prisikuriam sau vis naujų ligų, vis didesnių problemų, vis daugiau priežasčių skųstis, kažką kaltinti, užuot patys pasijutę atsakingais savo Žemės, savo gyvenimo šeimininkais.
Tai tokios tokelės su tais trūkumais.
Ačiū, Auriau, už komentarą, o dar labiau už profesionalo pastabas.
Tinklalapių administravime esu žalias, kaip svogūno laiškas vasaros pradžioje. Šį puslapį paleisti man padėjo vienas geras specas. Kai prisireikia techninės pagalbos, kreipiuosi į jį. Nors po truputį, su paprasčiausiais uždaviniais išmokstu susitvarkyti...
Ir labai prašau atleisti už sukeltus nepatogumus. Vos perskaitęs sudėliojau tas „varneles“ tikiuosi, kur reikia... :)
Saulius Stoma
Tokios tokelės. Laukiu Jūsų įvertinimo ir komentarų. Ne tik šio straipsnio, bet ir visų metų.
Dainius Urbanavicius
neblogai apibendrinta. Gana nešališkai ir teisingai. Ir kas svarbiausia be bereikalingų emocijų ar nukrypimų.
Nuo savęs pridėčiau - man tai buvo metai, kai supratau, kad Lietuvos nuo lietuvių išgelbėti nėra jokių galimybių.
ai, labai ilga tema - bet viskas susiveda į tai, kad esame tokie kokie esame ir tik grabas kuprotus ištaisys. Pvz. daugelis žmonių mano, kad nemokėti mokesčių nėra joks nusikaltimas ir tuo pačiu didesnė dalis lietuvių nori, kad valstybė pri...valo jais pasirūpinti vos ne kiekvienu gyvenimo atveju.
Jau nekalbu apie korupcija - net jauni žmonės privačiam versle aktyviai propaguoja papirkinėjimą kaip konkurencijos metodą. Ką jau kalbėti apie valstybines įstaigas - vos ne kas antras lietuvis ten norėtų dirbti tikrai ne dėl algos! 200 metų rusijos imperijos korupcinės tradicijos nepraeina be pėdsakų...
Vienas realesnių būdų norint kažką pakeisti: klonuoti Grybauskaitę į kokius 20 egzempliorių, 5 vnt į STT, 5 vnt į prokuratūrą, 10 į vyriausybę, ir kad visiems ištisai savo kabluku per tarpkojį daužytų. Gal tuo atveju po 50 metų iš šito dumblo ir išlysim. Bet šiandien mano nuotaika tokia, kad netikiu jokia sėkme. Lietuvos nuo lietuvių išgelbėti neįmanoma.
Kaip jie jaučiasi nežinau, nes nė vieno nepažįstu :)))) Beje - ar žinote, kad Lubys po Vilnių važinėja su Smart'u (tokiu mikro automobiliu)? :))))
kalbant apie Seimą, manau kad sutirštinat spalvas. Neabejoju, kad didesnė dalis seimo narių nu...oširdžiai nori kad Lietuvoje būtų gera gyventi. Bet norai yra viena, o kompetencija - visai kas kita. Kiek iš jų turi teisinės sistemos pagrindus, supratimą kaip funkcionuoja ekonomika, verslas, darbo kodeksas ir t.t.? Be to pats Seimas pagal įtaką į tiesioginį mūsų gyvenimą turi vieną mažesnių galių - sakyčiau po prezidentės ir vyriausybės. Na, priima jie puikų įstatymą, ir paskęsta jisai korumpuotos visuomenės gelmėse... Ne Seimas mūsų problema, ne seimas....
Irena Malinauskiene
trečia siūliau aš - absoliutus skaidrumas. bet panašu i tai, kad visi šie variantai - tikra utopija.
tai - ką daryti? - klausimas išlieka aktualus..
Antanas Jokubavičius
Irena, yra labai paprastas receptas: Jeigu kas nors Pasaulyje nepatinka – keisk save! Ir tai tikrai puikiai veikia! Pasaulis keičiasi...
skaidrumo kažkiek turim, bet kaip jau rašiau - jis bevertis, nes visuomenei jis neįdomus ir šiaip ji ten nieko nesuvokia ir klauso tų, kurie garsiai rėka, nors ir nesąmones (Maldeikienė - geriausias tokio rėkautojo pavyzdys). Kiek aš žinau ...lietuviai tampa reiklūs, kai reikalas paliečia jų kišenes. Sauliau - padarom mokesčių reformą. Visus mokesčius skaičiuojamus nuo pajamų pilietis privalo sumokėti pats. Iš savo kišenės. Darbdavys jam perveda sutartą sumą, o žmogus pats perveda 6% PSD, 32% Sodrai, 15% GPM į valstybės iždą. Ir kai pamatys kiek jam kainuoja "nemokami" dalykai, atsiras ir nepakantumas valstybės lėšų grobstytojam (nes vogs ne iš kažko, o iš jo kruvinai uždirbtų) ir daug kas į vietą sustotų.
Sauliau, jeigu jau vertinti tamstos straipsnį ir metų veiklą, tai... labai mandagiai neišeina ;( Šis straipsnis, kaip ir tamstos paskutinių kelių metų veikla, mano manymu, slidžiai populistinė, trumparegiška, nusispjaunant į strateginius dalykus, t.y. strategiją aukojant dėl taktikos.
Suprantamas toks elgesys – pilka minia, o tai daugelis „cukrinių“ rinkėjų, neturi nė menkiausios strateginės nuovokos, todėl jie lengvai ir renkasi populistus.
Todėl ir tamsta, nusispjovęs į mažumą protingesnių žmonių, susidėjęs su cirkininkais tapai Seimo nariu, visai negalvodamas apie tai, kaip pats sau ir kitiems reiklesniems vertintojams atrodysi po metų, kitų...
O tas įvertinimas „niekaip“ aiškiai parodo, kaip lengva būti populistu. Įvertinimas „niekaip“ neturėtų užkliūti nei doram žmogui, nei bolševikui... Bet mąstančiam žmogui tai... joks įvertinimas. Tai tik tuščias oro sudrebinimas (norėtųsi sakyti „pirstelėjimas“)
O jeigu jau kalbėtume apie sąžiningą praėjusių metų vertinimą, tai pats prisipažink, ar atgimimo, sąjūdžio laikais išdrįsai bent pasvajoti, kad jau už 20 metų tualetų sienos nebebus nurašinėtos rusiškais keiksmažodžiais? Ar tikėjaisi, kad tiek automobilių važinės mūsų keliais ir žmonės turės už ką nusipirkti 20 kartų pabrangusį benziną? Kad Lietuvos padangėje skraidys ne rusų bet NATO naikintuvai? Kad mūsų ekonominė situacija bus geresnė už Graikijos?... Aš maniau, kad to galime tikėtis už kokių 50 metų.
Irena. O aš manau, kad ir tas skaidrumas turėtų prasidėti būtent nuo kiekvieno iš mūsų. Jeigu žmogus suvokia sąžiningo elgesio pranašumą, tai negi toks leis sau balsuoti už tokias politines struktūras, kurių vadai išsisukinėja nuo teismų, pa...pirkinėja, sukčiauja?
Jeigu tikrai žmogus pirmenybę teiktų sąžiningam ir sąmoningam elgesiui, ar jis Naujuosius Metus išdrįstų sutikti su šampano (atskiesto, putojančio, gal net skanaus, bet vis tiktai nuodo) taure rankoje?...
Taip, pirmiausia religija, vėliau nesąžiningas verslas padarė tai „madinga“ savanoriška kvailyste, bet kvailas ir yra kvailas. O jeigu jis kvailumą renkasi savo noru, tai jis dvigubai kvailas. Jeigu tokiu savo kvailu pavyzdžiu dar netinkamai ugdo jaunimą – jis jau nusikaltėlis!
Jeigu žmogus „saikingai“, „kultūringai“, nors retkarčiais pagurkšnoja alkoholį 5 metus, ant jo sąžinės jau krinta bent viena gyvybė. Taigi – skaidrumas... Šiandien bent jau 9 žmones iš 10 reikėtų teisti už žmogžudystę, už savo vaikų ugdymą nesąmoningais vergais, potencialiais savižudžiais ir žmogžudžiais.
O tie „neskaidrūs“ milijonai ar net milijardai... tai tik uogelės ant rudenį gražiai raudonai sužydusių šermukšnių.
Kol kiti sirgo sunkiomis pagiriomis, ne vienas iš tų milijonierių sąmoningai, nelaukdami malonių nei iš valdžios, nei iš tėvų, nei aukso puodų, darė verslą, kūrė tiems nelabai išsipagiriojantiems, nemąstantiems darbo vietas, kūrė galimybę išgyventi, išgerti ir net... mokėjo jiems už tai atlyginimus!!!
Bet kuris milijonierius sugeba išgyventi per visas krizes ir gal jų net nepastebėtų, jeigu ne tie verkiantys, žiniasklaida tikintys pilkos minios atstovai...
Dažniausiai tik dėl jų, dėl formos, kaip duoklę populizmui, padejuoja ir turtingi, protingi žmonės, nenorėdami erzinti raudančių dėl savo apsileidimo runkelių.
Danas Katinas
Tai normalus straipsnis.Bet pagalvokim kas galetu viska keisti
Kas galėtų viską keisti?...
Yra jau sugalvota. Yra jau ta kryptimi veikiančių žmonių.
Dalis dar nelabai patys suvokdami, kokiuose didžiuose darbuose jie dalyvauja, dalis... vis sąmoningiau.
http://aistis.eu/index.php/strategija
Čia trumpai,... lakoniškai pasistengta pateikti esmę.
O aš tvirtai tikiu, kad mūsų Lietuvėlės laukia tokia didi, tokia garbinga ateitis, apie kokią daugelis dar šiandien nedrįsta net pasvajoti.
Su tuo ir sveikinu!
To išsipildymo ir linkiu per ateinančius... 100 metų! O jeigu gerai pasistengsim, jeigu draugiškai, nedejuodami suremsim pečius, visa tai gali ivykti ir dar greičiau.
Gerų jums Naujųjų Metų! Sėkmės GERUOSE darbuose!
Taigi, Antanai, paskaičiau Jūsų utopiją. Man ji nepriimtina, nors įdomi. Autokratija - tai jau praeitis. Tikras aristokratas - jei jis eina į politiką, o ne elitinį meną, mokslą ir t.t. - turi būti su žmonėmis. Jis turi būti demokratas (pagal Jus, populistas). Toks žmonijos raidos dėsnis. Tokia aristokrato pareiga savo tautai. O Jūs siūlote kažką labiau panašų į sektą. Neišdegs.
gerb. Sauliau, kiekviena ideja, jei ji jau gime, netjei ir neigyvendinta, jau keicia pasauli ir del to ja verta isklausyti, isanalizuoti ir paimti racionalu gruda, jei toks yra. Antano vizija ji turi, todel atmesti neisigilinus, vien del to, kad is pirmo priartejimo ji atrodo autoritarine - butu klaida.
Visai teisingai, Sauliau. Sekta! Kaip taip iš karto sugebėjai atspėti? Nuovokus, visgi... :)
„Secta lotyniškai reiškią kryptį, doktriną, mokyklą.“
Ar kada pagalvojai apie tai, kodėl Lietuvoje yra nemažai bedarbių (kaip ir daugelyje kitų šalių...)?...
Ar ne todėl, kad trūksta iniciatyvių, kūrybiškų žmonių – verslininkų, sukuriančių tas darbo vietas?
Ar kada pasidomėjai, kodėl universitetus bebaigiantiems studentams organizuojama gana daug seminarų darbo paieškos klausimais, tačiau kai paklausiau „be 5 minučių inžinierių“ ar buvo nors vienas seminaras „kaip sukurti darbo vietas?“, visi to mano vedamo seminaro dalyviai labai sutrikę pasakė „ne“?...
Dar didesnį sutrikimą jiems sukėlė kitas mano klausimas: „Gal žinote Lietuvoje kokį universitetą, kuris ruoštų tuos, kurie jums turėtų SUKURTI darbo vietas?“...
Tai kodėl taip, ponas Sauliau?
Ar ne todėl, kad dabartinė, valstybinė (ir ne tik mūsų) švietimo sistemos doktrina, dabartinė mokykla ugdo paklusnų vergą (kartais gana kvalifikuotą, bet vis tiek vergą).
Ar ne todėl, kad kūrybiškas į mokyklą atėjęs mažas žmogus žlugdomas, ujamas, spaudžiamas tol, kol tampa „kaip visi“, kol iš jo išmušamas bet koks noras ką nors kurti?
Tiesa, po to vienam kitam, per vargus, kartais pavyksta bent dalinai išsilaisvinti iš tos per n-iolika metų mokykloje įkaltos vergovės, bet... deja ne daugeliui.
Ir ką darytum sužinojęs, kad mūsų Lietuvėlėje jau kuriasi kiek kitokios mokyklos? Kurių tikslas (ne popierinis, viešai deklaruojamas, bet tikras) ugdyti laisvas, kūrybiškas asmenybes? Ar išdrįstum į tokią pasiųsti savo vaiką, anūką?...
Būtent taip ir yra. Vaikai nori, veržiasi į tas truputį kitokias mokyklas, bet... didžiausia kliūtis – tėvai – vergai.
„Sekta“... „Neišdegs“... „Neleisiu žaloti savo vaikų gyvenimų“...
O juk jau senokai toks tūlas A. de Sent Egziuperi rašė: „Išlaisvink žmogų ir jis ims kurti...“
Bet kas tą žmogų turi išlaisvinti? Tėvas, Seimo narys – homo sovieticus, nesugebantis net priimti minties, kad gali kažkas vykti ir kiek kitaip, ir gal nė kiek ne blogiau...
Įdomu, įdomu. Apie kokią mokyklą konkrečiai Jūs čia kalbate?
Sektantų... :)
Ir nelabai ideali. Kai mano mažiausias sūnus (dar suspėjęs pagal amžių įsimontuoti į tą mokyklą) kartais ima skųstis dėl kylančių nesklandumų, vadovų „neteisumo“, paklausiu: „gal norėtum grįžti į anksčiau lankytą gimnaziją?...
Atsakymas aiškus.
Kai sykį paklausiau, ar savo buvusioje gimnazijoje rastum daug mokytojų, tinkamų tai mokyklai, sūnus įvardijo vieną, kuris... gal ir tiktų! :)
Ir ta mokykla, ačiū Dievui, jau ne vienintelė kiek kitokia. Taigi, tų sektų atsiranda... nespėja Seimas sukontroliuoti... :)
Kiek dar pas mus netvarkos... ar ne?...
Veisiasi visokie sektantai, laisvės užsimano, nebenori Markso ir Lenino raštų studijuoti, nebenori būti „kaip visi“...
As tikrai zinau, kad dabar musu vaikai mokomi pagal 18 amziaus mokymo programa, kuri buvo skirta isugdyti gerus darbininkus ir kareivius. Tai apie koki kurybiskiskuma ar laisva zmogu mes kalbame?
******** žmogus ********
Seimo narys Saulius Stoma facebook-e parašė trumpą savo straipsnio „Delfyje“ anonsą ir paprašė įvertinti tą straipsnį ir apskritai praėjusius 2010 metus. Užsimezgė komentarų diskusija, kurios dalį pateikiu šiame forume. Jeigu kils minčių ir bus noro, galėsime čia pratęsti diskusijas šia tema
