Čia pirmasis, mano perkeltas iš „strategijos temos“ komentaras (jo autorius pasivadinęs Miku). Ačiū autoriui:

Vienas draugas įtikinėjo mane paskaityti šį tavo puslapį. Nedaug dar perskaičiau... Paskaitinėjau forumą. Užkliuvo vienas dalykas. Antanai, tu čia labai jau išmanančiai, sakyčiau arogantiškai rašai ir komentuoji įvairiais klausimais. Bet kaip pastebėjau (ypač tai matosi tavo atsakyme Stepui), taip ir neišdrįsti parodyti savo politinių pažiūrų. Kažkaip išvyniojai savo atsakymą, taip ir neparodęs, ką tikrai galvoji apie čia stepo labai kritikuojamus kairiuosius. Dabar, atsisveikinant su vakar mirusiu, veienų keikiamu, kitų mylimu Brazausku, norėčiau, kad atsakytum į keletą klausimų. Kad tiesiai šviesiai išreikštum savo požiūrį. 1. Kaip vertini Brazausko nuopelnus Lietuvai per tuos praėjusisus dvidešimt kelis metus? 2. Kuris, tavo manymu, Brazauskas ar Landsbergis, daugiau padarė Lietuvai, jos žmonėms, gero ar blogo? 3. Ką parašytum jo nekrologe, jeigu kas nors lieptų tau tai padaryti? 4. Kodėl, tavo manymu, Brazauskas buvo daug populiaresnis už Landsbergį? Žodžiu, norėčiau sužinoti tavo nuomonę šiais klausimais. Iš anksto dėkoju. Mikas

Nebuvom planavę „Aistyje“ bent kiek rimčiau gilintis į politiką, tačiau kartais gyvenimas mums truputį koreguoja planus (tikriausiai taip reikia).

Taigi, gavęs keletą komentarų, kurie parašyti kitame forume, kad būtų lengviau susigaudyti, kas, kur ir apie ką?... sukūriau šį forumą ir į jį nukopijavau porą komentarų, labiau tinkančių šiai temai iš „klausimų ir pamąstymų“, ir pasistengsiu atsakyti į man ten užduodamus klausimus.

Ir prašau čia ne tik klausti, bet, jei turit rimtų, įdomių pamąstymų, drąsiai (ir mandagiai) rašykite savo mintis, dalinkimės...

AČIŪ!

Su pagarba, Antanas

Esu tas „Miko“ (kaip jis čia pasivadino) draugas. Paskambino, pasigyrė, kad jo tomentaras pasirodė forume ir kad dabar laukia jūsų atsakymo. Tiesa, sunkokai suradau tą jo komentarą... Paskaičiau ir norėčiau daru nuo savęs pridėti klausimelį. Girdėjau per radiją, kaip žurnalistas klausė R. Juknevičienės, panašiai taip, „kaip įsivaizduojate Lietuvos politiką per praėjusius tuos 20 metų be Brazausko“. Taigi, Juknevičienė sakė, kad ji niekada apie tai nepagalvojusi. Jūs dabar galite ramiai pagalvoti ir norėčiau. kad atsakytumėte. Ir dar vienas klausimėlis: Kaip manote, ar nereikėtų Lietuvoje paskelbti 3d gedulą. Apie tokį pasiūlymą skaičiau delfyje?

Vienas draugas įtikinėjo mane paskaityti šį tavo puslapį. Nedaug dar perskaičiau... Paskaitinėjau forumą. Užkliuvo vienas dalykas. Antanai, tu čia labai jau išmanančiai, sakyčiau arogantiškai rašai ir komentuoji įvairiais klausimais. Bet kaip pastebėjau (ypač tai matosi tavo atsakyme Stepui), taip ir neišdrįsti parodyti savo politinių pažiūrų. Kažkaip išvyniojai savo atsakymą, taip ir neparodęs, ką tikrai galvoji apie čia stepo labai kritikuojamus kairiuosius. Dabar, atsisveikinant su vakar mirusiu, veienų keikiamu, kitų mylimu Brazausku, norėčiau, kad atsakytum į keletą klausimų. Kad tiesiai šviesiai išreikštum savo požiūrį. 1. Kaip vertini Brazausko nuopelnus Lietuvai per tuos praėjusisus dvidešimt kelis metus? 2. Kuris, tavo manymu, Brazauskas ar Landsbergis, daugiau padarė Lietuvai, jos žmonėms, gero ar blogo? 3. Ką parašytum jo nekrologe, jeigu kas nors lieptų tau tai padaryti? 4. Kodėl, tavo manymu, Brazauskas buvo daug populiaresnis už Landsbergį? Žodžiu, norėčiau sužinoti tavo nuomonę šiais klausimais. Iš anksto dėkoju. Mikas

Ir dar ta pačia tema...

Tomas rašė, kad tai labai daug kainuotų...

Atvirkščiai. Tam reikia tik atitinkamo žemės ploto. Pradžiai apie 100ha.

Vėliau, kai tame plote sukursime reikiamą tvarką, prie mūsų žmonės prisijungs su savo žemėmis. Tad tam nebereikės nė cento. Lėšų reikėtų kažkiek tik pradžiai, kad greičiau galėtume padaryti tai kas būtina, kas be atitinkamų lėšų užtruktų daug ilgiau (žemės kasimo darbai, medžių sodinimas...)

Toliau kiekvienas prisijungęs prie mūsų, atitinkamą tvarką darys savo sklype, mūsų padedamas (nes mes jau būsime tam pakankamai pasiruošę). Taigi, kaštai minimalūs. Net pastangų reikės neypatingai daug. Sunkiausia pirmiesiems. Todėl pradžiai reikia tvirto branduolio. Bet aš esu tvirtai įsitikinęs, kad mes kartu tai padarysime.

Tam skirsiu savo jėgas, sugebėjimus, savo tolesnį gyvenimą...

Tikiu, kad suspėsim!

Prisijunkit!

Ačiū

Ačiū, Tomai, už komentarą, už iniciatyvą.

Tamsta rašai: „ Siūlyčiau pridėti prie jūsų idėjos ir specialias mokyklas“, tad, kiek supratau, neperskaitei viso pdf dokumento, kurį galima rasti (kaip ten rašiau) paspaudus „video“.

Arba tiesiog čia:

arba nukopijavus šį adresą:

http://aistis.eu/images/stories/mona/dokumenta/lietuva2030.pdf

Pastaba:

Dabar, kai jau yra paskelbta „Aisčio“ sukurta strategija, apie tai išsamiau paskaityti galima joje:

http://aistis.eu/images/stories/mona/zheme/lietuva2100_1.pdf

Mokykla, visa ugdymo tvarka yra būtent svarbiausias, kertinis mano pasiūlymo akmuo. O dėl įgyvendinimo... tamsta supratai gana teisingai; taip kuriasi gyvenvietė, kurioje žmonės gyvena darnoje su gamta, draugiškai su kaimynais. Kartu kuria savo geresnį gyvenimą, geresnius tarpusavio santykius, kartu ugdo vaikus... Visi drauge kuria to nedidelio regiono savivaldą.

Ir įsivaizduok... to regiono žmonės po kurio laiko jau gyvena daug geriau, turtingiau, įdomiau už visus aplinkinius. Tai pastebėję žmonės nori prisijungti prie mūsų. O kad mes juos priimtume į savo bendruomenę, jie turi sutikti su mūsų tvarka, su mūsų keliamais reikalavimais.

Sutikdami su tuo, žmonės pripažįsta, priima mūsų tvarką, mūsų savivaldą. Taip regionui plečiantis, plečiasi ir mūsų regiono savivaldos valdoma teritorija (aišku, pagal poreikius kažkiek išplečiant ir tos savivaldos struktūrą). Sakykime, po 30 metų šis regionas apima jau pusę Lietuvos. Gal dar Seimas, Vyriausybė, formuojami pagal dabartinę demokratiją ir veikia. Bet jų reikšmė jau stipriai sumažėjusi.

Visi Lietuvos gyventojai greitai įsitikina mūsų tvarkos pranašumais. Sakykime, praėjus dar 10 metų regionas išsiplečia visoje Lietuvoje.

Kam beatstovaus Seimas?... Jis tiesiog taps nebereikalingas... Išsiskirstys. Niekas jiems nebemokės atlyginimų, jų neberinks, nes yra geresnė, teisingesnė valdžia (savivalda), kuri padėjo žmonėms sukurti geresnę tvarką, atvedė į geresnį gyvenimą.

Jų valdymą, nustatytą, gerai apgalvotą tvarką žmonės priėmė savo noru. Visi, įsijungdami į tą regioną sutiko su ta tvarka. Išreiškė savo pritarimą.

Tai būtų lyg referendumas, kuriame dalyvavo visi gyventojai (na, bent jau visų šeimų atstovai). Tad čia tikrai nekvepia jokia revoliucija ar perversmu. Sunku trumpame komentare viską detaliai aprašyti, Bet, iš to, ką čia surašiau, gerai pamąstęs, kiekvienas gali nesunkiai sumodeliuoti tą perėjimo į geresnę, kito kokybinio lygmens tvarką.

Gerb. Antanai, norėčiau padėkoti, kad pakomentavote mano idėją idėjų banke ir palikote linką į šį puslapį.(prie savo idėjos palikau komentarą su paaiškinimu, o gal atsakymu į jūsų pastabas).

Taigi. Pirmiausia visiškai sutinku su jūsų pasiūlitomis idėjomis. Pats senai suprantu, kad "masės" žmogus- vidutinybė negali užimti valdančiojo posto. Jo akiratis tiesiog per siauras, jis nesugeba kurti, kaip jus čia minėjote. Aristokratijai užimti valdžią būtų pats geriausias sprendimas. Šitų žmonių išprusimas, galvosena stato juos i aukštesnę padėtį visuomenėje. Siūlyčiau pridėti prie jūsų idėjos ir specialias mokyklas (jūs rašote, kad mokysite tapti lyderiais) kuriose augtų vaikai specialiai ruošiami valstybės valdymui.

Demokratija tikrai nėra labai žalinga valdymo forma ir ji taptų viena iš geriausių ir priimtiniausių valdymo formų jei tik postus užimtu aristokratai, išsilavinę žmonės ir t.t Tik jei ji pasuktų keliu kurį jūs siūlote.

Jūs siūlote kurti apibrėžtame plote tarytum miestą-valstybę kurioje kurtūsį išsilavinę, išprusę žmonės. Na graži idėja, bet skamba gana utopiškai.Visų pirma tam reikia milžiniškų lėšų aš nelabai suprantu iš kur jų reiktų gauti? (gal galite paaiškinti). Ir nemanau, kad dabar ten sėdintįs lengvai atiduos savo postus, nebent patys žmonės prie seimo patrauks tada gal ir pajudės kažkas ,bet ar čia ne revoliucijos šešėlis šmėkšteli?

Visiškai sutinku su jūsų pasiūlyta idėja. Dėkoju už atsakymus.

Ačiū, Krabai, už parašytą „savo nuomonę“. Kodėl „savo nuomonę“ įspraudžiau į kabutes? Todėl, kad ši nuomonė tikrai nelabai atsiduoda originalumu. Panašūs į tamstos:

„aišku, kad čia irgi siūlysi kokią nors iš tų piramidinių nesąmonių.“

tikrai girdėti ne kartą. Ir su pareiškimu:

„savo postringavimus galėtum rašinėti sėdėdamas už grotuotų langų.“

tikrai nesi tamsta nei pirmas, nei, matyt, paskutinis. O va, dėl teiginio:

„tokie kaip tu nė vieno nuo to neišgelbėjo ir neišgelbės...“

taip sakydamas tamsta gerokai klysti.

Jeigu tamsta rimtai norėtum tuo įsitikinti, galėčiau duoti paskaityti Džeimso Robinzono knygą „Laisvės imperija“. Šioje knygoje, jos autorius pateikia labai daug akivaizdžių įrodymų, su konkrečiais faktais, su vardais, pavardėmis.

Įrodymų, kad panašūs teiginiai stipriai prasilenkia su tiesa.

Nekaltinsiu tamstos nei melavimu, nei sąmoningu žmonių klaidinimu, nes puikiai suprantu, jog tamsta taip teigdamas vadovaujiesi nuogirdomis, kažkieno suformuotais stereotipais.

Jeigu tamstai tikrai rūpėtų tiesa, gal užtektų paskaityti nors dalį šiame internetiniame puslapyje pateikiamos informacijos, gal nors skyrelį „kaip?“.

Būtų sveika perskaityti dar ir knygelę „Prosumerio galia“, ir tamstos nuomonė tuo klausimu tikrai gerokai pasikeistų, taptų gerokai teisingesnė, paremta išmanymu, o ne kažkokiais gandais. O kas žino, gal tada ir pats taptum vienu iš tų, kuriuos „išgelbėjau“, kurie dėkingi man už tai ir... nebesiūlo „grotuotų langų“.

Su pagarba

Antanas

Klausyk, Antanai. Žinau aš puikiai tą jūsų demagogiją apie mlm. Girdėjau kelias panašių kaip tu veikėjų paskaitas apie šitą, jūsų vadinamą „verslą“. Iš kai rėje esančių nuorodų jau aišku, kad čia irgi siūlysi kokią nors iš tų piramidinių nesąmonių. Paskaitinėjau tą tavo nurodymą nuo ko pradėti ir galiu drąsiai pasakyti – nežadu aš nieko čia su jumis pradėti ir iš viso, nepritariu tam jūsų propaguojamam žmonių apgaudinėjimui. Tiesiog ieškote kvailelių, kurie jums uždirbtų pinigus. Būtų mano valia, tu tuos savo postringavimus galėtum rašinėti sėdėdamas už grotuotų langų. Panašios istaigos tokių jau seniai ilgisi...

Tobulas verslas!

Kas turite įdomių minčių, asmeninės patirties, klausimų, pamąstymų, prašome rašyti apie tai šiame forume.

Geros kloties, drąsių tikslų, puikių pergalių visiems!

Su pagarba

Antanas

va, matai, turiu aš tų minčių, parašiau tau, bet puikiai žinau, kad tokių minčių tau nereikia ir ši, tau nepatogi žinia bus ištrinta. O tos tavo žadamos pergalės – kabliukas lengvatikiams žvejoti, bet ne man. Ir tos lentelės... Taip, parduodu aš savo gyvenimo valandas. Galiu nuliūdinti tave, parduodu gana nepigiai. Bet visi parduoda ir niekas nuo to nepabėga. Vinam pasiseka geriau, kitam ne taip gerai. Bet tokie kaip tu nė vieno nuo to neišgelbėjo ir neišgelbės. Sėkmės, žvejojant lengvatikius. (O ir tuos tekstus su paspalvinimais nemanyk kad vienas gali parašyti...) :))

Be pagarbos... :(

Krabas

Tobulas verslas!

Labai pretenzingas pavadinimas...

Kodėl taip?...a

Ar nemanote, kad į tokius klausimus geriau galėtų atsakyti tie, kas tikrai išmano, kas yra verslas, kuris verslas geresnis, prieinamesnis, lengviau „įkandamas“ kiekvienam žmogui?

Kas sutinkate su šia mintimi, kiek plačiau pasiskaityti apie tai galite čia.

Kas turite įdomių minčių, asmeninės patirties, klausimų, pamąstymų, prašome rašyti apie tai šiame forume.

Geros kloties, drąsių tikslų, puikių pergalių visiems!

Su pagarba

Antanas

Ir pokalbiuose, ir keliuose e-paštu gautuose laiškuose vis kyla klausimas: „Kaip tapti lyderiu?“ Kaip pastebėjau, gana dažnai daroma klaida yra tai, kad žmonės tikisi perskaityti kažkokią knygelę, o dar geriau – neilgą straipsnį ir... tapti lyderiais.

Tad noriu atkreipti dėmesį į ankstesniame komentare mano parašytą vieną mintį:

Lyderis yra tas, „kuris sukuria patrauklią viziją, suprantamai ir aiškiai pateikia ją savo suburtai komandai...“

Atkreipkite dėmesį – „savo suburtai komandai“

Tikru Lyderiu gali būti tik tas, kuris turi komandą, vadovauja jai (nebūtinai), yra tai komandai autoritetas ir pasižymi visa eile lyderiui būtinų savybių.

Apie tas būtinas ir pageidautinas savybes (dalį iš jų galima ugdyti dar nebūnant formaliu lyderiu, ruošiantis lyderystei) mes dar kalbėsime, bet... komanda tikram lyderiui būtina.

Be jos... kaip generolas be kariuomenės...

Mūsų komanda pasiruošusi rimtai norintiems padėti ne tik suburti savo komandą, bet ir augti kiekvienam asmeniškai, ugdytis tas lyderiui svarbias savybes, tapti tikru lyderiu. O kad tai vyktų, būtina įsijungti į mūsų komandą tokiame lygyje, kokį jau esate pasiekę, kokiam jau esate pasiruošę.

Bendradarbiaudami, mokydamiesi vieni iš kitų, organizuodami renginius, dalyvaudami kitų suorganizuotuose renginiuose mes... eisime į priekį, kilsime...

Taip išmoksime būti patikimais ir pasitikėti kitais...

Taip mūsų komanda vis plėsis ir stiprės.

Taip mes tapsime tikrais, tvirtais lyderiais.

Atkreipiu apsilankančiųjų dėmesį, kad dabar apie tai plačiau pasiskaityti galite įėję į viršutiniame meniu esantį straipsnį „Kodėl nauja strategija?“

Ten šis klausimas išdėstytas aiškiai.

Neseniai paskelbta mūsų jau konkrečiai suformuluota strategija „Lietuva 2100“, įš to puslapio galite parsisiųsti pdf dokumentą, susipažinti su šiuo Lietuvos suklestėjimo strateginiu planu.

Dar detaliau susipažinti su šia strategija įmanoma tik įsijungus į mūsų komandą, dalyvaujant mūsų veikloje.

Laukiame iniciatyvių, veiklių, drąsių.

Būkite sveiki visi.

Ačiū Stepui už aktyvumą, už domėjimąsi mūsų gvildenamomis temomis.

Stepai, tamsta sakai, kad neįsivaizduoji, kaip galima „užnorinti“ nenorintį...

Sutinku, kad tai nėra labai lengva, ypač jei neįsivaizduoji kaip tai padaryti. Tačiau ta užduotis gali palengvėti, jei yra tam sukurta sistema, padedanti lengvai, paprastai įgyvendinti tai, kas atrodo neįmanoma žmogui, nesusipažinusiam su ta sistema.

Pradžiai, kad būtų lengviau įsivaizduoti, paprastas pavyzdėlis:

Sakykime, gyvena taigoje jakutų šeima. Niekada nė vienas iš jų nėra buvęs jokiame kitame krašte. Niekada nematė televizoriaus, neklausė radijo, neskaitė laikraščių nei knygų...

Ar įmanoma, kad vieną rytą, pabudęs savo jurtoje penkiametis vaikas užsinorėtų apelsinų ar bananų?...

Turbūt ne. Nes jie iš viso nežino, kad pasaulyje tokie dalykai egzistuoja. Negali žmogus (net vaikas) norėti to, ko nežino.

O dabar įsivaizduokite, kad tuos jakutus aplankė koks nors keliauninkas ir išsitraukęs iš kuprinės, pavaišino vaikus apelsinais.

Tada jau visai įmanomas dalykas, kad tas penkiametis vaikas kitą dieną tėvų paprašys apelsino. Ar ne?

Jakutą užnorinom?... ,

O dabar keli sakiniai iš knygelės „Prosumerio galia“:.

„Ar norėtum sužinoti būdą, kaip „nusipirkti“ papildomus penkis savo gyvenimo metus, pilnus malonių įspūdžių, džiaugsmo? Ar tai tave domina? Garantuoju, kad tai įmanoma. Aš pats jau nusipirkau sau virš dviejų metų...“

Sveiki. Na ir svajotojas tu, Antanai. Tikiesi padėti tam, kuris pats nežino ko nori? Užnorinti, kaip tu ten neblogai išsireiškei. Nelabai įsivaizduoju, kaip gali „užnorinti“ nenorintį. Kaip ten sakoma: „galima atvesti arklį prie tvenkinio, bet nepriversi jo gerti, jeigu jis nenori“... Kalbi apie jūsų „pasiūlymų puokštę“ nuo darbo iki verslo ar net dar kažką daugiau... Tiesa, ne viską čia pas jus perskaičiau, bet bent kol kas ne viską ir supratau apie tas jūsų misijas ir pasiūlymus.

Būkite sveiki.

Ačiū Stepui už įdomius ir matyt aktualius pamąstymus.

O atsiliepimą šiam straipsniui įtakojo ir vakar iš daugiaaukščio namo per langą stebėta „drama“, kurią labiau priskirčiau tragedijų žanrui. Šią „dramą“ mačiau jau ne nuo pradžios. Jos esmė tokia, kad kieme stumdėsi, tampėsi grupelė jaunuolių apie 18-:-20m amžiaus, nesusitardami, kuris iš jų vairuos automobilį. Liūdniausia šioje dramoje buvo tai, kad visi tie jaunuoliai buvo, kaip išsireiškė vienas iš stebėtojų, girti „kaip tašės“.

Vienas iš jų, nutaikęs momentą, kai kiti labiau buvo užsiėmę vienas kitu, sėdo už vairo, bandė užsivesti automobilį. Tai pastebėję kiti jį vargais negalais ištempė lauk. Tuo metu dar kitas, atsilaisvinęs nuo kompanijos, ilgokai rausėsi kelnėse, kol vargais negalais suradęs tai, ko ieškojo, atsirėmęs į sieną nusilengvino ant po langais esančiu gėlynu, kur jau pradėję kaltis pirmieji pavasario gėlių daigeliai.

Dramos atomazga įvyko tada, kai į kiemą išėjo kelios moteriškės ir pusę tų „kaip tašės“ nuotykių ieškotojų „nubuksyravo“ atgal į namus, o likusi pusė ieškoti toliau nuotykių, nuvingiavo pėsčiomis. Supratę, kad į policiją skambinti nebereikės, savo stebėjimus baigėme.

Tokie atvejai patvirtina, kad dar tikrai kiek per ankstyvos šnekos apie tai, kad užaugo jauna karta, kuri nebeprisimena sovietinio košmaro, kuri jau nebe homo sovieticus. Matyt, kad ta dalis žmonių, kurie dar nesugebėjo persiorientuoti laisvės kryptimi, kurie dar tebegyvena vergovės prisiminimais, kurių kojos dar įklimpusios tame sovietiniame liūne, tokiais auklėja ir savo vaikus.

Taigi, to tikro išsivadavimo dar teks palaukti... Bet tai nereiškia, kad turime laukti rankas susidėję ir nieko nedaryti. Mūsų internetinis (ir ne tik) „Aisčio“ projektas ir skirtas tam, kad padėtume norintiems greičiau išsilaisvinti. Ir esame pasiruošę padėti ne tik norintiems, bet ir tiems, kurie dar nežino ko nori ir nelabai susigaudo, ko iš viso reikėtų norėti. Padėti susiorientuoti, „užnorinti“...

Todėl ir mūsų pasiūlymų „puokštė“ pakankamai įvairi, tinkama ir tam, kuriam galima duoti konkretų darbą, tikintis, kad jis jį sugebės savarankiškai, niekieno neverčiamas atlikti, ir tam, kuriam jau galima iš karto siūlyti imtis savarankiško verslo, padėti jį sukurti ir tegu žmogus auga su savo verslu (mūsų padedamas), tobulėja, bręsta rimtesniems žygdarbiams.

O juk yra jau ir tokių, kurie patys savarankiškai įveikė šiuos augimo etapus, užsitikrino sau pakankamas pajamas, užaugo kaip tvirtos, laisvos, atsakingos asmenybės ir drąsiai gali po tam tikro patikrinimo pretenduoti tiesiai į „Aisčio“ branduolį, imtis rimtų strateginių reikalų. Nenoriu taip visai sutikti su pono Stepo mintimi, kad aplink visi beviltiški „runkeliai“.

Taip, aš optimistas. Tai juk patvirtino ir pats Stepo straipsnis. Juk Stepas turi kitokią, gal kartais ir mažiau populiarią nuomonę nei jo kai kurie giminaičiai. Ir net išdrįso savo nuomonę atvirai jiems pasakyti.

O tai irgi šį tą sako! Ar ne?

Labas visiems.

Apie kokią strategiją yra prasmė kalbėti?

Su kuo savo strategijas tikisi realizuoti šio portalo autorius, kai aplinkui... vien runkeliai?

Vakar dalyvavau nedideliame baliuje (gal tiksliau pasisėdėjime, pavakarojime, su kava... brendžiu ir t.t. Savaime suprantama, po pirmų blaivesnių tostų, pasikalbėjimų; kaip kuris begyvena, kaip krizė, kaip sveikata, reikalai, kaip dažnai būna, pakrypo apie politiką.

Visi turbūt puikiai žinote, kad mūsų Lietuvėlėje visi, išskyrus kerias dešimtis nevykėlių krepšinio profesionalių trenerių, yra neprilygstami pasaulinio lygio krepšinio specialistai. Ir visi, išskyrus kelis šimtus nevykėlių profesionalių politikų yra tokie politikos ekspertai, kad slėptis visokiems obamoms, landsbergiams ar sarkoziams.

Visi, kuriuos iš tos kompanijos buvau seniau matęs, aiškiai matėsi, kad per tuos krizės metus priaugę ne vieną kilogramą. Sėdėjome prie stalo, nukrauto vaišėmis ir nepigiais gėrimais. Tačiau didžioji dauguma labai buvo pasipiktinę dabartine vyriausiybe, seimu, žodžiu visa valdžia, „smaugiančia žmones, korumpuota, neduodančia gyventi“.

Tie politikos „ekspertai“ labai piktinosi, kad Kubiliaus vyriausybė suždugdė verslininkus, nors nė vienas iš jų nė nebandęs kurti nuosavo verslo.

Man pasiteiravus, kuriam iš jų asmeniškai labai pasunkėjo gyvenimas, kuriam Kubilius sužlugdė verslą, didžiąjai daugumai savo mielų giminaičių tapau ne ką geresniu už Kublilių (tai priimčiau, kaip mano personos pagerbimą).

Tuo metu truputį gailėjausi, kad neturiu su savimi konkrečių straipsnių, kuriuos galėčiau pacituoti. Bet, iš kitos pusės, gal tai tik į gerą.

Jei žmonės būdami blaivi, nesugeba savarankiškai pamąstyti, jei visos jų žinios iš „Respublikos“ ar „Dviračio žynių“, tai ką ten įrodysi, kai smegenys jau šampano ir brendžio „užpiltinėje“.

O informaciją jiems norėjosi pateikti bent jau apie tai, kas ir kada vadovavo Lietuvos Vyriausybei per praėjusius 20m:

K. Prunskienė – 1990–1991m

G. Vagnorius – 1991–1992m

A. Abišala – 1992m

B. Lubys – 1992–1993m

A. Šleževičius – 1993–1996,

G. Vagnorius 1996–1999,

R. Paksas 1999,

A. Kubilius – 2000,

A. Brazauskas 2000–2006,

G. Kirkilas 2006–2008m.

A. Kubilius 2008 - 2012

A. Butkevičius 2012 - 2016

Kas gaunasi? Net jei konservatoriams priskirtume tuo metu juos vaidinusius Vagnorių ir Paksą, kurie netrukus tapo aršiausiais konservatorių priešais, konservatorių valdžia per tą 20-metį truko labai neilgai.

Korupcija labiausiai suklestėjo valdant Brazauskui ir Kirkilui.

Išsitęsiau us įžanga, tačiau ką aš norėjau pasakyti?

Jeigu žmonių tokia trumpa atmintis. Jeigu praėjus tik 20-čiai metų, šiandieniniai 50-mečiai jau drįsta skųstis, kad geriau gyveno „prie ruskių“. Jeigu jie jau pamiršo savo stovėjimus per naktis eilėse prie mėsos parduotuvės, tikintis, kad iš ryto gaus nusipirkti karvių kanopų ar tešmenų. Pamiršo talonus makaronams , baldams ar prieš Naujus metus šampanui.

Pamiršo be pasigailėjimo ir jokio pasiteisinimo vežtus jų amžininkus į Afganistaną ar Černobylį, jau nekalbu apie tremtis į Sibirą ar vietoje nužudytus ar net nukankintus jų tėvų brolius...

Ar su tokiais runkeliais, Antanai, tikiesi įgyvendinti savo strategijas, sukurti savo „klestintį regioną“?

Juk daugumai iš jų reikėtų bent keletui metų tokios krizės, kad pagyventų su duonos kriaukšle savaitei, užgertos ne brendžiu, bet grynu vandenėliu (gal net iš balos).

Gal tada jų smegenėlės atgautų sugebėjimą ne tik prisiminti, bet net pamąstyti nors retkarčiais?

Linkiu sėkmės optimistams!

http://www.sveikasvaikas.lt

Eikite, pasižiūrėkite, nebesinuodykite!

Būkite sveiki!

Perskaitykite skyrelį „Mirę daktarai nemeluoja“

http://aistis.eu/index.php/daktarai

Jeigu norėsite tai, ką perskaitę realiai pritaikyti gyvenime, rašykite, mielai padėsime

antanas.j@aistis.eu

Užsiregistruokite „Aistyje“, po to prisijunkite ir meniu atsiras skyrius „Literatūra“, ten įėję rasite „Prosumerio galią“ ir pdf formatu. Galėsite parsisiųsti, skaityti. Gero skaitymo.

Sėkmės visiems geruose darbuose, kūryboje!