Regina rašo:

Atsargiai - utopijos. Pora internautų savo pasisakymuose vis minėjo B.F.Skinner idėjas ir liepė jomis domėtis. Deja, kai skaičiau "Antrąjį Voldeną", maniau, kad didesnio ir pavojingesnio svaičiojimo būti negali, tačiau kai pasidomėjau išsamiau, paaiškėjo, kad Amerikoje yra jau ne viena bendruomenė, gyvenanti pagal "Antrojo Voldeno" koncepciją. O dabar kliedėti ima ir kai kas Lietuvoje...

Kadangi feisbuke dažnai užsimezga gana aktyvios diskusijos tais klausimais, tai kai kurias mintis perkeliu čia, nes ten greitai „paskęsta“ ir gana idomios mintys. O diskutuoti šia tema, gilintis – tikrai reikia...

Neskubėk vadovautis oficialiomis, mokykloje įpirštomis istorijomis, kad mūsų protėviai buvo kvaili išalkę laukiniai. Jeigu rimčiau pasigilintum, tamsta pats padarytum išvadą, kad mūsų protėviai prieš tūkstančius metų elgėsi gerokai išmintingiau nei šiuolaikiniai profesoriai.

Gavau signalų iš skaitytojų, kad p. P. Dargis chroniškai nepriima savo puslapyje jokių minčių, kurios nors kiek nesutinka su jo nuostatomis.

Pastebėjau jo persūdytą griežtumą ir kategoriškumą. Nuorodą įdėjau tik todėl, kad jo pasisakymuose yra gerų, konstruktyvių minčių. Na, o dėl jo elgesio su puslapio lankytojais... jis šeimininkas, ką nori, tą daro... Arba lankomės pas jį ir sutinkame su jo elgesio normomis, arba... apsieisime ir mes be jo puslapio, ir jis be mūsų apsilankymų...

Tiesiog priimkime tai, kas konstruktyvu, naudinga, o į nukrypimus nuo mūsiškų nusistatytų normų žiūrėkime atlaidžiau.

Ačiū už supratingumą ir malonų bendravimą.

Šviesių minčių, drąsių planų, sėkmės geruose darbuose!

Kad ir griežtokai (ypač atsakymuose į komentarus) parašyta, bet... man patiko. Skaitykite, tik... nepažaliuokite :)

Yra duomenų pamąstymui

Pirmi taktinai žingsniai įgyvendinant „Aisčio“ Klestinčio regiono strategiją

Kurie įėjote į puslapį „Kodėl nauja strategija? ir perskaitėte iki galo netrumpą straipsnį, gale radote įėjimą į puslapį „Taktika“, kur aprašomi pirmi žingsniai į „Aisčio“ strategijos įgyvendinimą.

Jeigu užteko kantrybės perskaityti ir taktiką, galimas dalykas, kad turite kokių pastabų ar klausimų.

Būsime dėkingi, jeigu apie tai savo pamąstymus parašysite čia, šiame forume.

AČIŪ!

Perskaityk, nusišypsok, atleisk!...

Man patiko!

Dar vienas rusiškas filmas; pamąstymui!

Kas suprantate rusiškai, atraskite laiko pažiūrėti šį filmą („Tiesos valdžia“). Ypač tai verta tiems, kurie dar neperskaitė Vladimiro Megre knygų serijos „Skambantys Rusijos kedrai“

Apie gyvenimiškas realijas ir politiką

Prieš kurį laiką Estijoje mirė artimas giminaitis, visai neseniai išėjęs į pensiją. Iki eilinės pensijos liko kelios dienos. Bet estai neturi mūsų keikiamo Kubiliaus, jie moka skaičiuoti... Žmogus mirė, vadinasi jam pensijos nebereikia. Artimieji susimetė iš savo tikrai kuklių santaupų karstui, kuklioms laidotuvėms. Patyliukais patys sau vis burnojo, kad Estijai dar labai toli iki Vokietijos, kur neseniai dalyvavo giminaičio laidotuvėse. Ten, pasirodo, ir pensiją sumokėjo, ir dar papildomai už tris mėnesius, kad žmonėms sunkiu momentu būtų mažiau papildomo galvos skausmo.

Kai po laidotuvių Estijoje gyvenantys giminaičiai įsikalbėjo su atvykusiais iš Lietuvos, tenykščiai stebėjosi, kad pas mus tvarka, kaip Vokietijoje, kad Lietuvoje rūpinamasi žmogumi, kad ne taip, kaip Estijoje, kur vergaujama nejautriems skaičiams, finansams...

Pas mus giriama Estijos valdžia, kaip jie gerai moka tvarkytis... net eurą įsivedė.

Bet kokia kaina?

Kiek tai kainuoja eiliniam žmogui, akis į akį susidūrusiam su sunkumais, su iškylančiomis kasdienėmis problemomis? Kai pamatai tai iš arčiau, pasirodo, ne tiek jau mes ir atsilikę nuo tų estų...

Kodėl mūsų žmonės to nežino?

Kodėl apie tai sužino tik išvykę į užsienius?...

Ar ne todėl, kad Lietuvoje anksčiau bolševikų propagandai tarnavusi ir už tai gerus pinigus gavusi žiniasklaida Kubiliaus vyriausybės buvo apmokestinta, kaip ir visi normalūs Lietuvos piliečiai?...

Ir kada gi pagaliau, tas eilinis „komjaunimo rytmečio“ skaitytojas susivoks, kad pirkdamas šiuos (ir kitus panašaus lygio šmeižikiškus) laikraščius, jis moka savo apgavikams pinigus už tai, kad jį atvirai mulkina, kenkia jam?

Kada išmoksime žygiuoti per gyvenimą atsimerkę?...

Įspūdžiai apie „eskizinį“, supažindinamąjį mūsų strategijos pristatymą daliai „neparuoštos“ visuomenės

Nustebino ir padėjo geriau suprasti skeptikus keli pasisakymai Telšiuose vykusiame šio (ir ne tik) projekto aptarime. Pabandžiau trumpu pavyzdėliu paaiškinti, kaip pagal šį projektą galima sukurti geresnius, draugiškesnius tarpusavio santykius, stiprią bendruomenę. Kaip pavyzdį pasakiau, kad toje gyvenvietėje jau gyvenantys žmonės visi kartu padeda pastatyti namą, pasodinti sodą... naujakuriams, panorusiems įsijungti į bendruomenę. Ir taip susikuria dėkingumo vienas kitam, pasitikėjimo, draugiško bendradarbiavimo aplinka, kuria dar labiau „užsikrečia“ tai matantys, tuo gyvenantys vaikai.

Nustebino moksleivės Kotrynos L. pasisakymas.

Ji tuoj puolė aiškinti, kad čia buriama sekta, kad norima visus žmones suniveliuoti, padaryti vienodais, priversti visus tapti statybininkais, sodininkais... Toks įspūdis, kad dabar ne visi „normalūs“ žmonės gyvena namuose, kad tik sektantai sodina, prižiūri sodus...

Stebina tai, kad jauna mergina, o jau tiek užvaldyta pilkos minios stereotipų.

Panašiai Kotrynai antrino ir pedagogė Irena D. Be kita ko ji ėmė labai karštai įrodinėti, kokie kūrybiški vaikai dabar ugdomi mokyklose, kaip su jais išradingai ir nuoširdžiai dirba mokytojai. Nebuvo laiko ten pateikinėti konkrečius pavyzdžius, aiškinti, kiek daug įvairių mūsų gyvenimo sferų, kur situacija tikrai taisytina.

Jau pats faktas, kad yra gana daug bedarbių, rodo jog trūksta verslininkų, kurie sukurtų jiems darbo vietų, t.y. trūksta kūrybiškų žmonių. Jeigu vis dar vyksta gana aktyvi ekonominė emigracija, rodo, kad nėra pas mus viskas labai gerai. Jeigu gana nemažai senelių laukia „saulėlydžio“ senelių prieglaudose, jeigu daug vaikų auga be tėvų meilės ir globos, rodo, jog mūsų dabartinė situacija galėtų būti geresnė...

Aišku, gana didelei daliai žmonių žiniasklaida padėjo susiformuoti viltį, kad visas problemas už juos išspręs naujas, geras prezidentas ar ministras... Didelei daliai žmonių gal tinka ir tokia laukimo, nepagrįstų vilčių ir nieko nedarymo taktika. Tačiau tiems, kurie nori patys kurti savo gyvenimą, savo ir savo šalies gerovę, kurie linkę prisiimti atsakomybę sau, tas bevalių vergų kelias nėra tinkamas.

Mūsų siūloma strategija sukurta laisviems, veikliems, atsakingiems žmonėms. Aišku, ne viskas sutelpa į porą puslapių, bet apgalvota, apsvarstyta, išanalizuota viskas tikrai gana išsamiai.

Tik, kaip jau parodė mūsų patirtis, daugeliui žmonių reikia nuo 5 iki 10 ir daugiau metų, kad pajėgtų „suvirškinti“ tą idėją, o tuo labiau priimti ją, imtis ją įgyvendinti. Bet mūsų daugėja. Ir tai džiugina. Tai nuteikia optimistiškai!

Sveiki. Neradau, kaip įdėti visa tai prie naudingų nuorodų, tai gal bus gerai ir čia.

Manau, kad daug kam būtų verta pasižiūrėti.

http://www.amwaymedia.eu/pl/view/media/id/1161/

http://www.amwaymedia.eu/pl/view/media/id/1172/

http://www.amwaymedia.eu/pl/view/media/id/1190/

http://www.amwaymedia.eu/pl/view/media/id/1167/

http://www.amwaymedia.eu/pl/view/media/id/1166/

http://www.amwaymedia.eu/pl/view/media/id/1135/

Jeigu norite sužinoti daugiau apie tuos stebuklus, eikite pagal nuorodą apačioje ir spauskite

dešinėje, viršuje rožinės spalvos mygtuką, su užrašu „Puslapis svečiams“

https://www.amway-lithuania.com/guest_login?process=guest_login

Įėję ten, kairėje, apačioje pamatysite tokį paveikslėlį. Ten, kaip čia pavaizduota,

viename langelyje įrašykite SAVO VARDĄ ir PAVARDĘ

O langelyje žemiau įrašykite  a_dmb ir paspauskite mygtuką žemiau.

Įėję į puslapį, galėsite susipažinti plačiau

Sėkmės!

Taip, taip, lyg ir tvarkingiau, kažkam ir gražiau. Kažkam šunų pyragai geriau matosi.

Bet iki ko žmonės nusigyvena? Tobuliausias sutvėrimas, sukurtas pagal Kūrėjo paveikslą, sukurtas, kad kurtų, gražintų mūsų motiną Žemę, o sekioja paskui šunį, žiūrėdamas kada tas pašiks?...

Arba dairosi, kuris kaimynas to šūdo nepaims, nenusineš. O kur nusineš?... Į konteinerį... Į konteinerį tai, kas buvo paskolinta iš žemės. Kiek žemės taip nemąstant per tūkstantmečius paversta dykynėmis? Kiek dar jos turime nualinti, kad susivoktume, kur einame?...

Prie ko veda toks nemąstymas, trumpai čia:

http://aistis.eu/index.php/paliksim

Beje, tą gražiai nuaugusį mūsų sodintą ąžuolą kieme kaimynai vistik nupjovė... Parvažiavęs iš kažkur radau jau supjaustyta nedidelėmis trinelėmis ir sukrautą į priekabą. Bešluojantiems pjuvenas kaimynams pasisveikinęs dar priminiau (truputį kitu kampu) liaudies išmintį...

Pratariau:

– Medį nupjovėt, tai liko dar sūnų pasodinti ir galėsite sakyti, kad savo misiją atlikote...

:)

Sunkokai vaduojamės iš tos vergystės...

Lieknėjimo logika :)

Jei neklystu, kažkuris iš milijardierių yra pasakęs, kad „retas žmogus pamąsto 2-:-3 kartus per metus, aš įpratau mąstyti 2-:-3 kartus per savaitę, todėl ir mano pasiekimai daug didesni nei daugumos“. Kuo labiau domiuosi tuo klausimu, tuo labiau įsitikinu, kad jis buvo teisus. Kartais keista net klausytis, kaip atrodo nekvaili žmonės, bet ne tik, kad nemąsto, bet nebesugeba atlikti net elementarių loginių veiksmų.

Štai, prieš keletą dienų, važiuodamas automobiliu įsijungiau radiją, girdžiu, kaip viena moteriškė giriasi svėrusi 136kg, bet ėmėsi riboti maistą, daryti fizinius pratimus ir numetė 40 kg lašinių. Ir po to ėmė skųstis, kad toliau atkakliai daro tuos pačius veiksmus, bet... svoris nebekrenta.... :)

Nelabai tikiu, kad tie visi numesti 40 kg buvo smegenų sąskaita, bet logikos jos nusivylime tikrai neišeina įžiūrėti.

Kodėl?

Sakykime, kad moterškė, apsisprendusi sulieknėti, pradėjo daryti po ~ 5 pritūpimus (būtų pavydėtina jėga, 5 kartus pakelti 136 kg svorio).

Žiūrėkim toliau; moteriškė numetė 40kg, bet daro tuos pačius 5 pritūpimus ir valgo tą patį maisto kiekį. Ką tai reiškia? ... Dabar ji penkis kartus pakelia tik 94 kg svorį. Mažesniam darbui atlikti reikia mažiau ir energijos, tačiau moteriškė valgo tiek pat...

Ar logiška, dirbant mažesnį darbą, tačiau suvalgant tą patį maisto kiekį, tikėtis, kad nepanaudota darbui energija nevirs lašiniais?...

nemanau, kad pjauti žolę jau čia toks blogis, bet mesti ją su šiukšlėmis sutinku, kad netinka.

Konfliktai su gamta?... O gal ir su galva?

Praeidamas pasisveikinu su kaimyne, grėbiančia ką tik nupjautą žolę nuo vejos aplink namą. Ši neslepia nepasitenkinimo, jog va; namas bendras, kiemas bendras (gyvename daugiabutyje), o ji viena su savo vaikais grėbia, tvarko...

Sugrėbtą žolę jos sūnus sukrauna į krepšį ir nuneša į... šiukšlių konteinerį!

Ką tai reiškia, kiek ilgesnėje perspektyvoje?

Buvo gera, derlinga žemė. Žmonės ją išrausė, išdraskė, pastatė didelius namus. Dabar aplink auga žolelė. Niekam ji nemaišytų, vaikai maloniau žaidžia aukštesnėje žolėje, o gal dar ir koks gyvūnėlis rastų nors laikiną prieglobstį. Bet mada... galvos nuskustos (būtų gerai, jei netuščios), skutam ir žolynus visur, kur tas galvas kojos nešioja. Jeigu dar yra kokių naudingų medžiagų likę žemelėje, jas traukia žolių šaknys, rūpestinga, darbšti kaimynė sugrėbia ir į šiukšlių konteinerį.

Taigi, mūsų (ir ne tik) maistui, pavėsiui ir būstui auginti skirti Žemės turtai (ilgesnėje perspektyvoje daug brangesni už auksą ir deimantus), palengva iškeliauja į pačią bjauriausią žmonių sukurtą vietą, kur apnuodijami, sumaišant su plastikais, įvairiais cheminiais nuodais... padaromi netinkamais, reikalaujančiais papildomų resursų jiems išvežti, tvarkyti, saugoti.

Su tom atliekom apnuodijami, subjaurojami dar kiti Žemės plotai...

Įsivaizduokime, kad praėjo dar gal 100 metų. Mūsų namas paseno, sukiužo. Aplink plika „nutrypta“ žemė, žolelė nebeauga (iš kur jai beaugti, jeigu visi medžių lapai, visa ten užaugusi žolė, kuri normaliai sugrįžta į žemę, daro ją puresnę, derlingesnę, iškeliauja į šiukšlynus). Taigi, mūsų vaikaičiai namą nugriauna, žemę išlygina, gal net medelį pasodina. Tas skursta, niekas neauga – dykynė.

Ką darys mūsų vaikaičiai? Ieškos kitos vietos, gražesnės, jaukesnės, derlingesnės, statys namus, pjaus žolę... (toliau žr. pradžią).

Nesinorėtų pyktis su kaimynais, bet... prisidėti prie tokių negerų darbų daugiau, nei jau esu prisidėjęs irgi... sąžinė neleidžia.

Bandau paaiškinti, vienam, kitam, su kuriais dažniau pasikalbame. Kaimynas su piktumais pagrasina nupjauti net ąžuolą, kurį kartu su jo tėvu sodinome po langais, o dabar „nuo jo (ąžuolo!) krintantys sakai „apteršia jo automobilį“...

Kartais jau tikrai pagalvoju, gal tik man vienam čia taip dar vis atrodo, kad ąžuolai sakų negamina. Gal tikrai jau beviltiškai atsilikau nuo „progreso“, nebesuspėju su naujovėmis, su madomis?...

Apie elgesio logiką

Gyvenimas tikrai įdomus. Jį labai papuošia kartais netikėtai įdomūs susitikimai.

Štai šiandien turėjom neilgą pokalbį su keliais jaunais vyrukais. Nudžiugau išgirdęs gana retą pasakymą, kad vyrai kelia sau tikslus, ieško kelių jų įgyvendinimui.

Puiku! Juk tai reiškia, kad tie vyrukai jau siekia laisvės, gal net pasiryžę sumokėti tinkamą kainą, kad ją pasiektų.

Kalba pakrypsta apie tinklinį marketingą. Vėl maloniai nustebina tai, kad vyrukai kažką apie tai žino, savo tikslus tikisi įgyvendinti būtent tinklinio marketingo keliu... Bet... tik savo sukurtoje tinklinio marketingo kompanijoje! Ir iš karto!

Parodau lankstinuką, skirtą pirmam susipažinimui su tinklinio marketingo idėja, jos esme. Mano pašnekovus sudomina kažkokia lankstinuke aptikta mintis. Jie garsiai dalinasi planais, panaudoti tai savo versle.

Pasiūlau realiai įsijungti į MLM verslą, padalyvauti renginiuose, geriau susipažinti su šios industrijos realybe. Tuo labiau, kad tikrai gana neblogai pažįstu šią veiklos sritį. Kiek man žinoma, prieš įkurdami kažkokią savo MLM kompaniją, jų įkūrėjai visi iki vieno prieš tai aktyviai pasidarbavo kitoje, gerai perkando veiklos „plonybes“.

Net šiandien oficialiai pripažinti šios industrijos pradininkais, Amway kompanijos įkūrėjai Rič De Vos ir Džei Van Andel, prieš tai visą dešimtmetį darbavosi kaip Karlo Rehnborgo įkurtos kompanijos „Nutrilite“ bendradarbiai, pasiekė ten įspūdingų rezultatų. Ir tik tada, kai ši kompanija, dėl kai kurių lyderių konfliktų ėmė griūti, aktyvūs, sėkmingi vyrai įkūrė savo labai sėkmingą kompaniją Amway, užsidirbo gerus pinigus ir nupirkę savo mokytojo kompaniją prijungė ją prie savosios, kaip dukterinę įmonę, taip išgelbėdami perspektyvią (tai tapo  visiems akivaizdu vėliau) įmonę nuo bankroto.

Taigi, kaip minėjau, siūlau aktyviems vyrukams galimybę iš vidaus susipažinti su viena iš perspektyviausių tinklinio marketingo pasaulyje mokymo sistema. Šie iškart ima prieštarauti: „ką, sistema, įsisprausti į rėmus, mokytis?“. Nors prieš tai, kada kalbėjome apie švietimo sistemą, patys ją gynė, įrodinėdami, kad net tokiu atveju, jei vaikai mokomi ir to, ko jiems gyvenime išvis neprisireiks, vistiek jie gauna kažkokią naudą...

Jauni, energingi vyrai, gal perskaitę apie MLM kelias knygeles, teoriškai šiek tiek susipažinę su mūsuose gana nauja ekonomikos sritimi, net planuojantys įkurti savo tinklinio marketingo kompaniją. Bet štai bendrauja su specialistu, jau gana daug metų besigilinančiu į šią sritį ir nemano, kad galėtų kažką naudingo iš jo sužinoti, pasimokyti?...

Kai palyginu jų planus su noru išmokti skraidyti lėktuvu, neįsėdus į jį, nepabandžius pakilti, padedamam instruktoriaus, mano pašnekovai kiek sutrinka, tačiau atrodo dar nesuvirškino to, apie ką kalbėjom.

Kaip po tokių pokalbių patikėti žmonių elgesio logiškumu? Kaip patikėti, kad žmonės elgiasi protingai, apgalvotai?...

Tuo labiau, kad su panašiais dalykais tenka susidurti gana dažnai.

Štai neseniai politiniuose debatuose vienas aktyvesnis, lyg ir daugiau matęs, daugiau patyręs jaunuolis ėmė piktintis, kad partijų senbuviai neįsileidžia jaunimo, bijo konkurentų, o patys „persenę“, nieko nebesugeba...

Beje, tas jaunuolis kalbėjo stipriai jaudindamasis, užsikirsdamas, gana nerišliai. Jam pritardami iš vietos šūkčiojo dar keli drąsesni (matyt) jo bendraamžiai. Kažkuris iš jų piktinosi, jog jiems duodama tik išnešioti agitacinius lapelius ar laikraščius.

Paklausiau, kodėl jie nekalba partijų susirinkimuose, kodėl neparuošia pranešimų, kaip tai daro jų vyresni kolegos, stengdamiesi publikai išaiškinti savo partijų vienokių ar kitokių sprendimų priežastis, tikslus, supažindinti su aktualesniais politiniais įvykiais, įvertinti juos. Juk jūs žymiai geriau mokat dirbti kompiuteriais, susirasti reikiamą informaciją internete, su kuo gana sunkiai sekasi susidoroti šešiasdešimtmečiams jūsų kolegoms.

Vyrukai šiek tiek sutrikę bando aiškinti, kad jiems niekas to neliepė, kad tie „seniai“ geriau moka malti liežuviais...

Štai ir prieinam tą patį grėblį, ant kurio jau lipo ne vienas. Štai ir įsitikinam tautos patarlės „Veršiu nebliovęs jaučiu nebaubsi“ išmintingumu.

Bet daugeliui viskas atrodo kitaip. Jokių pasiuntinukų, jokių rinkiminių komisijų... Įstojau į partiją ir iškart siūlykit į prezidentus. Jeigu išrinks, pasižadu net konstituciją perskaityti (jeigu nepamiršiu)...

Kai pradedi galvoti iš kur tas nelogiškumas, kur to šaknys, pirmiausiai vėl sukirba mintis: „mokykla“! Bet ar daug jaunimas padiskutuoja su tėvais? Ir net nelabai svarbu kokiais klausimais. Kur jaunimas mokosi kultūringai ginčytis, protingai argumentuoti savo vienokius ar kitokius teiginius, pasiūlymus...

Štai ir nusiritam iki tokio lygio argumentų:

– Mane vakar Petras primušė!

– Ar jis turėjo tam priežastį?

– Ne,– jis turėjo vamzdį!...“ :)